Trečius metus veikianti Iniciatyva “Milijonas ąžuolų Lietuvai“ skleidžia ąžuolų sodinimo idėją, skirtą stiprinti kiekvieno lietuvio ryšį su savim, gimtuoju kraštu, skatinti bendrystę.

DĖL VIEŠŲ ERDVIŲ KEITIMŲ SVARSTYMO SU VISUOMENE IR KLAIPĖDOS ATGIMIMO A.PAVELDO NAIKINIMO

Saugomų teritorijų direkcijos su Lietuvos ornitologų draugija kviečia gyventojus savaitgalį kartu palydėti išskrendančius paukščius. Šeštadienį palydas pradeda Dubysos regioninio parko direkcija, paukščių stebėtojai kviečiami į Raseinių rajono žuvininkystės tvenkinius. Sekmadienį stebėti migruojančių vandens paukščių Dusios ir Metelio ežerų apylinkėse kviečia Metelių regioninis parkas.

Pasaulinę gyvūnijos dieną Lietuvos miškuose apsigyveno dar vienas didysis apuokas (lot. Bubo bubo). 

Paveldo sodai bus atviri: kad galėtų supažindinti su senosiomis veislėmis, kad besidomintieji galėtų įsigyti jų sodinukų (prikelti tuos sodus iš užmaršties praktiškai)

Klaipėdiečių nepasitenkinimas padėtimi pietinėje miesto dalyje dėl taršos ir nemalonių kvapų pakilo į naują lygį. Daugiau nei 4 300 žmonių pasirašė kreipimąsi, kuriuo prašoma mieste skelbti ekstremalią situaciją. Šiandien kreipimąsi žadama pristatyti į prokuratūrą. 

Giedras 2018 metų rugpjūtis pažėręs vasaros kaitros atvėrė ir kitokį padangės vaizdą. Akistatoje Baltijos pajūrio pavakarės dangaus kompozicija, – linijų ir spalvų kontrastai bei šviesos prieblandos niuansai tarsi Čiurlionio kūriniuose nuteikia iškilumo pajautai

Kova su žuvininkystės produktų klastotėmis yra sudėtinga užduotis tarptautiniu lygmeniu, todėl 2018 m. Maisto ir žemės ūkio organizacija (angl. Food and Agriculture Organization – FAO) išleido apžvalgą apie maisto klastotes žuvininkystės sektoriuje.

Šiemet visą vasarą mažosiose Lietuvos kultūros sostinėse teikiami Šimtmečio ąžuolų apdovanojimai neaplenkė ir Tverų, čia buvo apdovanotos Telšių apskrities aktyviausios bendruomenės ir jų žmonės.

Šiuo metu po Lietuvos didžiuosius miestus plinta drastiškas medžių naikinimo vajus. Antai, Panevėžio širdyje, centrinėje aikštėje darbininkai nupjovė dvi didžiules egles. Dar daugiau medžių čia turėtų kristi pradėjus įgyvendinti šios aikštės rekonstrukciją.

Aplinkos ministerijos  iniciatyva ir privačioje žemėje augančius medžius – didesnio nei 30 cm skersmens kaime ir didesnio nei 20 cm skersmens mieste – Vyriausybė pripažino saugotinais.

Žavi, nelyginant moters siluetas,į saveakį traukianti kriaušė daugumai  asocijuojasi su skrandžio reikmėmis. Tačiau jos gundančioms fromoms ir syvais neatsispiria  ir meno tarnai. 

Žvelgiu į dabartinį Lietuvos žemėlapį: nuo Pikelių ir Nemunėlio Radviliškio valstybės siena abiem galais slenka į pietus iki Būtingės ir Turmanto, o tai reiškia, kad nuo gaublio lygiagretės esantys žemės plotai su žmonėmis šiandieną broliškos Latvijos sudėtyje. 

Ant daugiau kaip trijų tūkstančių metų istoriją menančio Pyplių piliakalnio (Ringaudų sen.) – didelis bruzdesys. Tiesa, piliakalnį dabar „užpuolė“ ne kryžiuočiai, o archeologai ir statybininkai.

Į jūras ir vandenynus išmestų plastiko šiukšlių kiekis vis didėja, tad Europos Komisija siūlo naujas visai ES taikytinas taisykles dėl dešimties Europos paplūdimiuose ir jūrose dažniausiai randamų vienkartinių plastikinių gaminių ir dėl pamestų ar apleistų žvejybos įrankių.

„Pavasaris šiemet tikrai vėluoja. Pernai tokiu laiku jau tulpės žydėjo, rabarbarai buvo dideli, o šiemet – ne. Net žieminiai svogūnai tik dabar pradėjo laiškus leisti“, - sako Kėdainių rajone sode daržoves auginanti Nijolė Šniūrienė.

Jau baigti pavasariniai mineralinio azoto tyrimai, kuriuos užsakė Žemės ūkio ministerija. Į žemdirbiams rūpimą klausimą – kiek mineralinio azoto dirvožemyje liko po šios žiemos –Agrocheminių tyrimų laboratorijos specialistai atsako trumpai – mažai ir labai mažai.

Kai daugelis mūsų niurzga dėl kaustančio šalčio ir visomis išgalėmis stengiasi kuo daugiau laiko praleisti šiltose patalpose gurkšnojant garuojančią arbatą, gamtininkai neturi tam laiko 

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, vykdydama projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I)“, ketina naujai pritaikyti lankymui unikalųjį Žalsvąjį šaltinį, esantį Pasvalyje. 

Neries regioninio parko gamtininkai kartu su šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos specialistais atliko vieną įdomiausių gyvosios gamtos tyrimų. Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje Vilniuje buvo skaičiuojami ten žiemojantys kelių rūšių šikšnosparnia