Gamta
05.28. Naujos ES taisyklės jūras teršiančių šiukšlių kiekiui mažinti
Į jūras ir vandenynus išmestų plastiko šiukšlių kiekis vis didėja, tad Europos Komisija siūlo naujas visai ES taikytinas taisykles dėl dešimties Europos paplūdimiuose ir jūrose dažniausiai randamų vienkartinių plastikinių gaminių ir dėl pamestų ar apleistų žvejybos įrankių.
.jpg)
Šie daiktai sudaro 70 proc. visų jūrose randamų šiukšlių. Naujosios taisyklės yra proporcingos ir specialiai pritaikytos siekiant geresnių rezultatų. Tai reiškia, kad skirtingiems produktams bus taikomos skirtingos priemonės. Tais atvejais, kai yra lengvai prieinamų ir įperkamų pakaitalų, vienkartiniai plastikiniai gaminiai rinkoje bus uždrausti. O jei tokių tiesioginių pakaitalų nėra, dėmesys sutelkiamas į gaminių naudojimo ribojimą mažinant vartojimą nacionaliniu lygmeniu, nustatant projektavimo ir ženklinimo reikalavimus ir atliekų tvarkymo bei surinkimo įpareigojimus gamintojams. Tuo pačiu naujosios taisyklės padės Europai tapti lydere visam pasauliui svarbioje srityje.
Fransas Timmermansas
Už darnų vystymąsi atsakingas pirmasis Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė: „Ši Komisija pažadėjo daug dėmesio skirti dideliems darbams, o likusius klausimus palikti valstybėms narėms. Plastiko atliekos neabejotinai yra didelė problema ir europiečiai turi veikti drauge, kad ją išspręstų, nes plastiko atliekos galiausiai atsiduria mūsų ore, dirvožemyje, vandenynuose ir maiste. Šiandienos pasiūlymuose numatytos įvairios priemonės, kurias taikant bus sumažintas vienkartinių plastikinių gaminių kiekis mūsų prekybos centrų lentynose. Kai kuriuos gaminius uždrausime ir pakeisime juos ekologiškesniais pakaitalais, tad žmonės galės toliau vartoti savo mėgstamus produktus.“
Jyrkis Katainenas
Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrkis Katainenas pridūrė: „Plastikas gali būti fantastiškas, tačiau turime atsakingiau jį naudoti.Rinktis vienkartinius plastiko gaminius nėra pažangu nei ekonominiu, nei aplinkos atžvilgiu, o šiandienos pasiūlymai padės verslui ir vartotojams pereiti prie tvaresnių jo pakaitalų. Europai tai galimybė pirmauti, kurti produktus, kurių pasaulyje reikės ateinančiais dešimtmečiais, ir gauti daugiau ekonominės vertės iš mūsų vertingų, tačiau ribotų išteklių. Mūsų nustatytas plastikinių butelių surinkimo tikslas irgi padės surinkti tokį kiekį, koks būtinas plastiko perdirbimo pramonei klestėti.“
Visame pasaulyje plastikas sudaro 85 proc. į jūras patenkančių šiukšlių. Plastikas atsiduria net žmonių plaučiuose ir lėkštėse, o kokį poveikį sveikatai padarys ore, vandenyje ir maiste esantys mikroplastikai dar nežinoma. Plastiko keliamą problemą spręsti privaloma, o ją sprendžiant gali atsiverti naujos inovacijų, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo galimybės.
Įmonės įgis konkurencinį pranašumą. Kadangi visoje ES rinkoje galios vienas taisyklių rinkinys, Europos įmonėms bus sukurtas atspirties taškas naudotis masto ekonomija ir geriau konkuruoti augančioje pasaulinėje tvarių produktų rinkoje. Sukurdamos pakartotinio naudojimo sistemas (pvz., užstato grąžinimo), įmonės gali užsitikrinti, kad joms būtų stabiliai tiekiamos kokybiškos medžiagos. Kitais atvejais paskata ieškoti tvaresnių sprendimų įmones gali išvesti į priekį technologijų srityje, palyginti su jų konkurentais visame pasaulyje.
Skirtingiems gaminiams – skirtingos priemonės
Po to, kai 2015 m. imtasi priemonių dėl plastikinių maišelių, 72 proc. europiečių teigia, kad plastikinių maišelių naudoja mažiau (Eurobarometras). Dabar ES dėmesys kreipiamas į dešimt vienkartinių plastikinių gaminių ir į žvejybos įrankius, kurie Europoje sudaro 70 proc. į jūrą patekusių šiukšlių. Kas nustatoma naujosiomis taisyklėmis?
*Tam tikruose gaminiuose plastikas bus uždraustas. Tais atvejais, kai yra lengvai prieinamų ir įperkamų pakaitalų, vienkartiniai plastikiniai gaminiai rinkoje bus uždrausti. Draudimas bus taikomas plastikiniams ausų krapštukams, stalo įrankiams, lėkštėms, gėrimų šiaudeliams, gėrimų maišikliams ir oro balionėlių lazdelėms – šie gaminiai turės būti gaminami vien tik iš tvaresnių medžiagų. Rinkoje bus leidžiama prekiauti tik tokia iš plastiko pagaminta vienkartine gėrimų tara, kurios kamšteliai ir dangteliai lieka pritvirtinti.
*Vartojimo mažinimo tikslai. Valstybės narės turės mažinti plastikinių maisto pakuočių ir gėrimų indelių naudojimą.Tai jos galės daryti nustatydamos nacionalinius mažinimo tikslus, prekybos vietose pateikdamos alternatyvių gaminių arba užtikrindamos, kad vienkartiniai plastikiniai gaminiai nebūtų suteikiami nemokamai.
*Gamintojų pareigos. Gamintojai padės padengti atliekų tvarkymo ir surinkimo, taip pat informuotumo didinimo priemonių, skirtų maisto tarai, pakeliams ir popierėliams (pvz., traškučių ir saldainių), gėrimų tarai ir indeliams, tabako gaminiams su filtrais (pvz., nuorūkoms), drėgnoms servetėlėms, oro balionėliams ir lengviems plastikiniams maišeliams, išlaidas. Be to, pramonei bus suteikta paskatų kurti mažiau taršius šių gaminių pakaitalus.
*Surinkimo tikslai. Valstybės narės bus įpareigotos iki 2025 m. surinkti 90 proc. vienkartinių plastikinių gėrimų butelių, pavyzdžiui, taikydamos užstato grąžinimo sistemas.
*Ženklinimo reikalavimai. Tam tikrus gaminius reikės aiškiai ir standartizuotai ženklinti, nurodant, kaip reikėtų šalinti atliekas, koks yra gaminio neigiamas poveikis aplinkai ir ar gaminiuose yra plastiko. Ši priemonė bus taikoma higieniniams paketams, drėgnoms servetėlėms ir oro balionėliams.
*Informuotumo didinimo priemonės. Valstybės narės privalės didinti vartotojų informuotumą apie neigiamą šiukšlinimo vienkartiniais plastikiniais gaminiais ir žvejybos įrankiais poveikį, taip pat apie pakartotinio naudojimo sistemas, kuriomis galima pasinaudoti, ir visų šių gaminių atliekų tvarkymo galimybes.
Komisija siekia papildyti esamą su žvejybos įrankiais, kurie sudaro 27 proc. visų paplūdimių šiukšlių, susijusią politikos sistemą, nustatydama gamintojų atsakomybės už žvejybos įrankius, kuriuose yra plastiko, schemas. Žvejybos įrankių gamintojai turės padengti atliekų surinkimo iš uosto priėmimo įrenginių, jų transportavimo ir tvarkymo išlaidas. Be to, jiems teks informuotumo didinimo priemonių išlaidos. Išsami informacija apie žvejybos įrankius pateikiama čia.
Tolesni veiksmai
Komisijos pasiūlymai bus perduoti priimti Europos Parlamentui ir Tarybai. Komisija ragina kitas institucijas šiam dokumentui teikti pirmenybę ir pasiekti europiečiams juntamų rezultatų prieš įvykstant rinkimams 2019 m. gegužės mėn.
Siekdama paminėti Pasaulinę aplinkos dieną (birželio 5 d.), Komisija pradės ir ES masto informuotumo didinimo kampaniją, kad atkreiptų vartotojų dėmesį į daromus pasirinkimus ir pabrėžtų atskirų žmonių vaidmenį kovojant su tarša plastiku ir jūrų šiukšlinimu.
Žinoma, tvarkymasis su ES susidarančiomis ir į jūras patenkančiomis šiukšlėmis yra tik dalis pasaulinės problemos. Imdamasi lyderės vaidmens, ES galės tvirtai paskatinti pažangą pasauliniu lygmeniu – Didžiojo septyneto ir Didžiojo dvidešimtuko susitikimuose bei įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus.
Pagrindiniai faktai
Iniciatyva įgyvendinamas ES plastikų strategijoje prisiimtas įsipareigojimas teisėkūros veiksmais spręsti netaupių ir žalą darančių plastiko šiukšlių problemą, kurį palankiai priėmė Europos Parlamentas bei Taryba ir piliečiai bei suinteresuotieji subjektai. Siūlomomis priemonėmis bus prisidėta prie Europos perėjimo prie žiedinės ekonomikos ir prie JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, taip pat prie ES su klimato kaita susijusių įsipareigojimų bei pramonės politikos tikslų.
Direktyva pagrįsta esamomis taisyklėmis, kaip antai Jūrų strategijos pagrindų direktyva ir Atliekų direktyva, ir papildo kitas priemones, kurių imtasi dėl jūrų taršos, kaip antai Uosto priėmimo įrenginių direktyvą ir siūlomus mikroplastiko bei aerobiškai skaidaus plastiko apribojimus. Jos metodas panašus į rezultatyvios 2015 m. Plastikinių maišelių direktyvos, kuri sulaukė teigiamos reakcijos ir dėl kurios sparčiai pakito vartotojų elgsena.
Siūloma direktyva bus naudinga ir aplinkai, ir ekonomikai. Pavyzdžiui, dėl naujųjų priemonių:
*bus neišmesta 3,4 mln. tonų teršalų CO2 ekvivalentu;
*bus išvengta žalos aplinkai, kuri iki 2030 m. siektų 22 mlrd. EUR;
*numatoma, kad vartotojai sutaupys 6,5 mlrd. EUR.
Greta naujų šį mėnesį priimtų ES taisyklių dėl atliekų ir atliekų surinkimo tikslų, šios taisyklės suteiks aiškumo, teisinio tikrumo ir masto ekonomikos, kurių ES įmonėms reikia, kad jos galėtų pirmauti naujose inovatyvių daugkartinių pakaitalų, naujų medžiagų ir geriau suprojektuotų gaminių rinkose.
Laikantis geresnio reglamentavimo reikalavimų, rengiant šiandien pateiktą pasiūlymą konsultuotasi su suinteresuotaisiais subjektais ir vykdytos viešos konsultacijos bei atliktas išsamus poveikio vertinimas. 2017 m. gruodžio mėn. – 2018 m. vasario mėn. vykusiose viešose konsultacijose 95 proc., respondentų pritarė, kad būtina ir skubu imtis veiksmų dėl vienkartinių plastikinių gaminių, o 79 proc. laikėsi nuomonės, kad šios priemonės bus veiksmingos, jei jų bus imtasi ES lygmeniu. Kad imtis veiksmų yra būtina ir skubu atsakė ir 70 proc. gamintojų ir 80 proc. prekių ženklų savininkų.72 proc. dalyvių atsakė, kad pradėjo naudoti mažiau plastikinių maišelių, 38 proc. jų tai padarė per pastaruosius metus.
Atgal
