„Natūraliai pati gamta turėtų tvarkytis ir mums nereikėtų niekada kištis. Bet mes esame sugadinę gamtos pusiausvyrą: esame nusausinę 90 proc. pelkių, miškus atsodinę plantacijomis, todėl likusios buveinės negali išsilaikyti be mūsų pagalbos. 

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais vadinamus miškus pavojingai atsiliekama nuo įsipareigojimų stabdyti klimato kaitos ir biologinės įvairovės krizę.

Per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje buvo vidutiniškai 1,2 laipsnio šilčiau nei XIX a. pabaigoje. Ilgalaikę klimato kaitą  sukėlė žmogaus veikla, daugiausiai dėl plačiai paplitusio iškastinio kuro

„Norint palikti viską natūraliai eigai, pirmiausia reikėtų sugrąžinti buvusias natūralias sąlygas, t. y. tokias, kurios buvo bent prieš tūkstantmetį“

Norėdami kuo daugiau žinoti apie paukščių (pirmiausiai įprastų rūšių vietinių populiacijų) gausą ir jos pokyčius, nuo 1985 m. grupė šalies ornitologų ar tiesiog paukščių stebėtojų atlieka Lietuvoje besiveisiančių paukščių populiacijų gausos stebėsenos tyrimus.

Daugelyje šalių, kiekvienais metais renkami įvairių organizmų rūšių dešimtukai. Į 2024-ųjų mūsų krašto dešimtuką pateko rūšys,   į kurias gamtininkai nori atkreipti visuomenės dėmesį ir surinkti daugiau informacijos 2024-aisiais metais. 

Klaipėdos savivaldybė ieško sprendimų, kaip suvaldyti Smiltynėje maisto ieškančius ir didelius žemės plotus gadinančius šernus. Tam ruošiamasi samdyti želdinių priežiūros specialistus.

Valstybinių miškų urėdija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pasirašo sutartis dėl Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose esančių buveinių ir jose aptinkamų gamtos vertybių apsaugos. 

Šių metų žiema palanki miškams, sodų augalams ir visam žemės ūkiui. Mokslininkas sako, kad žiemą svarbu, jog šalčiai ateitų kartu su sniegu, kuris apklotų augalus.

2023 metai buvo gerokai šiltesni nei įprastai, o kritulių kiekis atitiko normą. 

2023 metus pabaigsime šiltai, o Naujųjų metų pradžioje sulauksime šaltesnių orų – vietomis atšals iki 1-12 laipsnių, sako sinoptikai.

Iki 2050 m. ES siekia tapti neutralaus poveikio klimatui aljansu. Norint įgyvendinti šį ambicingą tikslą, būtinas ne tik tarptautinės bendruomenės, bet ir visų gyventojų įsitraukimas. 

 Pastangos apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 laipsnio „gerokai atsilieka“ nuo klimato krizei išspręsti reikalingų tempų ir apimčių, rašoma pasirodžiusioje naujausių tyrimų ataskaitoje. 

Praėjęs spalis buvo karščiausias per visą istoriją, paskelbė Europos klimato tarnyba „Copernicus“. Mokslininkų teigimu, dar niekad taip nereikėjo, kad pasaulio lyderiai, besirengiantys šį mėnesį Dubajuje vyksiančioms Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos COP28 deryboms dėl klimato kaitos

Aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymu pradedamas rengti į UNESCO pasaulio paveldą įrašytos Kuršių nerijos Lietuvos teritorijoje valdymo planas. 

Praėjęs rugsėjis Lietuvoje buvo šilčiausias per visą modernių stebėjimų istoriją, sako Hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).

Nevyriausybinių miškų apsaugos organizacijų atstovai ragina Vyriausybę netvirtinti Aplinkos ministerijos siūlymo 2 proc. didinti valstybinių miškų kirtimų normą.

Kasmet rugpjūtį vis labiau geltonuojantys laukai, pievos ir pakelės kelia susirūpinimą aplinkosaugininkams – invaziniai augalai rykštenės Lietuvoje užima vis didesnius žemės plotus.

Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) užbaigė projektą, skirtą pagerinti vandens telkinių būklę. Pasak agentūros, nustatyta, kad Lietuvoje 63 proc. upių, 64 proc. ežerų ir visi tarpiniai vandenys neatitinka ekologinės būklės kriterijų.

Ilgus metus situacijai gerėjant, nuo 2010 m. Europoje biologinė įvairovė gėluose vandenyse pradėjo stagnuoti. Šią situaciją įvertino tarptautinė mokslininkų grupė, kurioje pirmąkart dalyvavo ir Lietuvos Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Nathanas Bakeris (Nathan Baker).