Maži dalykai kaip ir piktžolės, kuo labiau apleisi, tuo didesni augs. Kol sutaupysi tiek pinigų, kad galėtumei juos deginti, ugnis jau bus užgesusi.

Aš jam tik truputį susuksiu galvą, - pamanė gyvatė, - ir apsivijo apie kaklą.

Paskutinis romantikas ieško priešpaskutinio. Kapitalizmas išvaro visas svajones net jo kritikams.

Aš pabėgu į tylą, kad girdėčiau mintis galvoje. Pagyrimas gali būti melagingas, pavydas - visados garbingas. Kol jauni, lengvai iššvaistome tą laiką, kurio vėliau pritrūksim. Dvidešimt metų po sienos griuvimo: žaizdos surūdijo, tačiau ne spyg­liuotoji viela.

Damoklo kardas kabo ant Ariadnės siūlo. Rojus uždarytas - dėl persikraustymo į Utopiją. Ieva - kūryba iš vienatvės. Ar iš nuobodulio?

Aš esu vėliavos kotas - laimingas be vėliavos. Skepticizmo lakoniškumas: nė vienu žodžiu per daug, nė vienu klaus­tuku per mažai.

Vyras žmonai: „Mes jau išgyvenome trisdešimt metų ir niekad kartu nesutarėme“. – Žmona – vyrui: „Jau trisdešimt vieneri metai“.

Kai kam gera atmintis atstoja protą. Menas - tai beprotybė, įkalinta auksiniame sumanymo narve. Neribota vaizduotė - aiškus riboto proto ženklas.

Būdamas 50 metų kiekvienas turi tokį veidą, kokį užsitarnavo. Tas, kuris pradeda gyventi, pradeda ir mirti.

Trečia valanda visada yra per vėlu arba per anksti daryti ką nori. Jaunystėje mes gyvename svajonėmis, brandos amžiuje – tikrumu, senatvėje – prisiminimais.

Kuo didesnė gyvenimo prasmė, tuo mažiau laiko poilsiui. Gyvenimas be mirties būtų neužbaigtas.

Nagus patys trumpiname, o pirštus trumpina įstatymai. Asfaltuoti keliai suplyšusių puspadžių nepakeis. Plačiais laukais žmogaus akiračio nepraplėsi.

Priešus atpažįstame anksti, draugus vėlai. Neieškok tiesos, tegu ji ieško tavęs!

Amžinybė - juodoji laiko skylė. Kas labiau pavergia: neapykanta ar meilė? Dabartis užbėga praeičiai už akių. Ar yra genijų genas?

Kiekviena moteris - paslaptis: protinga - valstybinė, graži - komercinė. Jei kiekviena moteris - knyga, tai donžuanas - didžiausias knygius. Naivi moteris ieško riterio valandai, patyrusi - ginklanešio visam gyvenimui.

Plačiais laukais akiračio nepraplėsi. Asfaltuoti keliai puspadžių nepakeis.

Dažnai rūbai slepia kūno trūkumus, o tylėjimas – proto. Savo klaidas patogiau vadinti gyvenimo klaidomis. Kai kirviui netinkamas kotas, tai jis išmetamas.

Papratimas – antras prigimimas. Tik gegutė nesirūpina savo vaikais. Lepinamam vaikui ragai dygsta.

Nubudęs ryte paklausk savęs: „Ką aš turiu padaryti šiandien?“ Vakare, eidamas miegoti, paklausk „Ką aš šiandien padariau? Šūvio žaizda  išgydoma, liežuvio – niekada.

Kuo griežtesni sau esame, tuo švelnesnis mūsų likimas bus. Jei nori daug pasiekti, turi daug rizikuoti.