Aforizmai

01 17. Aforizmai

Franz Hodjak

Aš pabėgu į tylą, kad girdėčiau mintis galvoje.

Pagyrimas gali būti melagingas, pavydas - visados garbingas.

Kol jauni, lengvai iššvaistome tą laiką, kurio vėliau pritrūksim.

Dvidešimt metų po sienos griuvimo: žaizdos surūdijo, tačiau ne spygliuotoji viela.

Tai, kad jis be perstojo tranko stalą, neįtikina netgi stalo.

Viltis yra amžinasis kantrybės išbandymas.

Vaikai priverčia tėvus retkarčiais prasmingai praleisti laiką.

Senatvėje esame keliomis kvailystėmis protingesni.

Daugeliui kalėjimas reiškia ne bausmę, o tėvynę.

Demokratija turi daug veidų, diktatūra - tik vieną.

Gyvenimas - vienintelė dovana, kurią tik vaikams galima dovanoti.

Mūsų pačių klaidos priverčia mus daryti didelį vingį apie save.

Meilė minta trupiniais, kuriuos paliko įsimylėjimas.

Dievas atleidžia nuodėmes, mes atleidžiame kvailystes.

Jausmai terorizuoja protą, kuris juos tramdo.

Kas turi daugiau proto, tam reikia mažiau laimės.

Meilė ieško kelio, nuo kurio išklydo įsimylėjimas.

Ir neribotų galimybių šalyje nėra galimybių lygybės.

Įsimylėjimui dar nereikia dvigulės lovos.

Šykštuolis turi taupyklę ir džiaugsmui.

Žmogus išrado laikrodį, o pinigai laiką.

Senatvėje būtų svarbiau vietoj tryliktojo atlyginimo gauti kasmet po tryliktąjį mėnesį.

Ašaros yra sielos baimės prakaitas.

Kai šviesa ir tamsa eina į kompromisą, pradeda temti.

Kas šiandien laimingas, tam rytoj reikės paguodos.

Tu nešk savo kryžių, aš nešiu tave.

Vertė Vytautas Karalius

Atgal