Aforizmai
03 08. Pagalvokime
Nubudęs ryte paklausk savęs: „Ką aš turiu padaryti šiandien?“ Vakare, eidamas miegoti, paklausk „Ką aš šiandien padariau?
Šūvio žaizda išgydoma, liežuvio – niekada.
Nesivaikyk laimės, ji visuomet tavyje.
Laikas amžinas, tik mes ateiname ir išeiname.
Vienas svarbiausių dalykų pasaulyje - ką nors mylėti , antras - kad tave mylėtų, ir trečias,- kad tai vyktų kartu.
Dauguma žmonių gali girdėti, tačiau neklauso.
Elgesys - tai veidrodis, kuriame kiekvienas demonstruoja savo išvaizdą.
Pagalbos ranka svarbesnė už patarimą.
Dalintis svarbiau negu pasilaikyti.
Žodžiai yra kaip rentgeno spindulys - gerai pataikyti jie sminga kiaurai.
Niekam nereikalingas tas, kuris reikalingas tik pačiam sau.
Juokas moko savarankiškumo - niekas už tave nepasijuoks.
Pakeliui į amžinybe juokai dingsta.
Žmogus ne kurmis, jis ir dienos šviesoje rausiasi po kitų pamatais.
Sunku būti geram, kai tau visi geri.
Karkimu neįtikinsi, kad skraidai kaip erelis.
Patraukliausios yra absurdiškos idėjos, nes jos neįgyvenamos.
Kilnus vagis vagia tik iš vagies.
Dėmesį skiriame kitiems, kad susilauktume jo ir patys.
Bjauriausias dalykas senatvėje - kaišioti nosį į savo jaunystę (G.Mopasanas)
Tas, kuris slapta klausosi, ką kiti kalba, nieko gero apie save neišgirs (R.Rolanas)
Kartais svajonė būna aiškiaregė, todėl užsimerkę geriau matome(F.Becon)
Kas išplepa tai, ką žino, visada kalbės ir tai ko nežino (F.Šileris)
Kam rūpi kūnas, tas visada kalba apie sielą (F.Šileris)
Senieji batai prisimenami, kai naujieji nuspaudžia kojas (R.Stevenonas)
Sakyk tiesą ir nereikės nieko atsiminti (M.Tvenas).
Kam dar ginčytis, kada tiesa yra tiesa, bet tiesa sukelia daugiausiai ginčų.
Laikas parodo draugus ir priešus - tikrus ir įsivaizduojamus.
Sukčiaus svajonės: išmiklinti ne tik rankų, bet ir kojų pirštus.
Žmogus labiausiai dreba ne sušalęs, o sėdėdamas svetimoje kėdėje.
Pataikūnai ir asilą priverčia galvoti, kad jis išminčius.
Aiškiaregiai mato ne tik likimo pirštą, bet ir špygą.
Priėjo liepto galą: pragėrė marškinėlius, su kuriais gimė.
Gaudydami vėją laukuose sukeliame gyvenimo audras.
Kuo švelniau suokia lakštingalos, tuo rėksmingiau karksi varnos.
Dvi medalio pusės: kišenėje diplomas, galvoje - vėjas.
Lengviausia surasti liudininkus, kurie nieko nematė.
Atrask save, tai ir kiti tave suras.
Iš svetimos kišenes gyvendamas taupyti neišmoksi.
Ir mesdamas gelbėjimosi ratą gali susižeisti.
Prie vaišių stalo kiekvienas pasijunta alkanas.
Kuo arčiau tiesos, tuo daugiau bendrakeleivių.
Kartais už atskleistų trūkumų slypi nepanaudoti rezervai.
Tikrasis gyvenimo tikslas yra darbas, patyrimas ir laimės siekimas.
Žodžiai turi buti pasverti, bet ne suskaičiuoti.
Rask grožį paprastuose dalykuose.
Vienintele rožė be dyglių yra draugiškumas.
Pasiekimai: vieni pasiekė siekdami, kiti – pasilenkdami.
Sunku iš žmogaus padaryti žmogų – jis turi pats juo tapti.
Kalbėdami tenkiname savimeilę, klausydami – smalsumą.
Kol klestės nauda, gyvuos ir skriauda.
Būna ir taip, jog visko turi, o gyvenimo nėra.
Drąsa per bedugnę viltimi joja.
Kas neturi gabaus liežuvio, tas turi gabias rankas.
Liežuviui reikia daugiau poilsio nei rankoms ir akims.
Kad ir neturi dantų, liežuvis vis tiek skaudžiai kanda.
Ne šunys pramina šunkelius.
Asfaltuoti keliai puspadžių nepakeis.
Kalbant kitų mintimis galva nereikalinga.
Parengė Stasys Prakapas, Kanada
Atgal
