Kasmet rengiu asmeninius akvarelinės tapybos plenerus Žvėryne žydint alyvoms ir rudenį, kai aitria oranžine gaisa šviečia klevų viršūnės, kupolais iškilusios virš čiabuvių skiauterėtų vasarnamių ir naujųjų stoginių

Į Lietuvą atvykstant vis daugiau nuo karo Ukrainoje bėgančių žmonių, tarp kurių – ir daugybė vaikų, mūsų šalies mokyklos bei mokytojai susiduria su begale nelengvų iššūkių. 

Lietuva yra suinteresuota plėsti bendradarbiavimą su Islandija energetikos srityje, ypač perimti gerąsias praktikas diegiant atsinaujinančius energetikos šaltinius, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Oficialų vizitą Islandijoje tęsiantis Lietuvos vadovas penktadienio popietę lankėsi Islandijos Hellisheidi geoterminėje jėgainėje, pranešė Prezidentūra.

Nuo naujų mokslo metų keičiasi valstybės paramos sistema pedagogikos studentams. Finansinė parama bus teikiama būsimiems reikalingiausių sričių mokytojams, numatoma galimybė stipendijas didinti nuo maždaug 300 iki 500 eurų. Paramos sistema tobulinama, atsižvelgiant į pedagogikos specialistų stygių šalyje, siekiant paskatinti didesnį stojančiųjų susidomėjimą pedagoginių studijų programomis.

Kiekvienais metais abiturientai su nerimu pasitinka brandos egzaminų sesiją. Vieni laikys matematikos, biologijos, kiti fizikos, dar kiti – istorijos egzaminą. Tai priklauso su kokiomis studijomis abiturientai sies savo tolimesnį karjeros kelią. Tačiau nesvarbu apie kokias studijas ateityje galvojama, visiems privalomas – lietuvių kalbos egzaminas.

„Matydami degantį Charkivo universitetą turime kalbėti apie universitetų solidarumą“, – sako filosofas Gintautas Mažeikis. Anot jo, reikia jau dabar galvoti, kaip išsaugoti Ukrainos elitą, nes neišsaugojus kultūros bus labai sunku atkurti Ukrainą kaip valstybę.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį užsiminė, kad, dėl COVID-19 ligos žymiai pablogėjus epidemiologinei situacijai, gali būti kelioms savaitėms šalyje sugrąžintas nuotolinis mokymas. Vis dėlto švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tikina, kad kol kas nuotolinio ugdymo įvesti neplanuojama – mokiniai po žiemos atostogų grįš į mokyklas.

Po praėjusių mokslo metų, praleistų vaikams mokantis namuose, prieš rugsėjį tėvai neskuba jų ruošti mokyklai – nežino, ar pernai spintose prakabėjusių uniformų, kurias atžalos išaugo, prireiks ir šiemet. Vis dėlto, kanceliarines priemones, praversiančias net ir mokantis nuotoliniu būdu, vaikai jau dėlioja į stalčius. „Swedbank“ Finansų instituto skaičiavimais, nors pandemija tradicinio mokinio krepšelio nepabrangino, tačiau iš daugelio pareikalavo papildomų investicijų į kokybiško internetinio ryšio užtikrinimo ar kitas, nuotoliniam ugdymui reikalingas, priemones. 

Programos „Tūkstantmečio mokyklos“ tikslas – nuosekliai atnaujinti visas mokyklas. Apie tai švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė kalbėjo oficialiai pristatydama programos pagrindines gaires. „Tikiuosi, kad iki 2030 metų Lietuvoje turėsime beveik tūkstantį „Tūkstantmečio mokyklų“. Sieksime, kad permainos pasiektų visas šalies mokyklas, nes šiuolaikiška ir vaikų įvairovei bei jų poreikiams atvira mokykla turi veikti kiekvienoje savivaldybėje. Visi vaikai turi turėti lygiavertes sąlygas mokytis, nepriklausomai nuo to, kokioje socialinėje, ekonominėje ar kultūrinėje aplinkoje jie auga ir kokių poreikių turi“, – sakė J. Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino atnaujintus Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendruosius planus, į kuriuos atsižvelgusios mokyklos rengs savo mokyklų planus ir organizuos ugdymą per ateinančius dvejus mokslo metus. Ypatingas dėmesys skiriamas matematikai ir fiziniam ugdymui, kai kuriose klasėse didinant šių dalykų pamokų skaičių, taip pat atsisakoma smulkaus reglamentavimo, daugiau laisvės suteikiant pačioms mokykloms. „Ilgai diskutavome su mokyklų bendruomenėmis, mokytojais dėl ugdymo kokybės gerinimo, galimybių mokiniams gerai išmokti bazinių dalykų. Stebėdami nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimus, brandos egzaminų rezultatus matome vis prastėjantį matematikos žinių lygį, tai pabrėžia ir mokytojai praktikai, tai jau įsisenėjusi ir daug metų nesprendžiama problema. 

Šį kartą kalbinau Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos II d klasės gimnazistą Nedą Okuličą. Išsirutuliojo šiltas ir nuoširdus pokalbis. Nuo ledų porcijos iki planuojamos rašyti knygos ir noro sumažinti bedarbystę...

Rugpjūčio 3 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ministras Algirdas Monkevičius ir Lenkijos aukštojo mokslo ir mokslo ministras Voiciechas Murdzekas pasirašė Lietuvos Vyriausybės ir Lenkijos Vyriausybės susitarimą, kuriuo abi šalys pripažįsta viena kitos valstybėse vykusias dalines studijas, įgytas vidurinio bei aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo ir meno laipsnius. „Atnaujinome ne tik susitarimą, bet ir aptarėme konkrečius planus kartu bendradarbiauti tarptautiniuose tinkluose. Sutarėme, kad kreipsimės į Europos Sąjungos institucijas dėl bendro mokslinių bazių pasitelkimo mokslo institutams ir universitetams. Paskutinį kartą šis susitarimas atnaujintas prieš penkiolika metų. Tai svarbus dokumentas, stiprinantis abiejų valstybių bendradarbiavimą mokslo srityje“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Šiandieniniame pasaulyje universitetai turėtų kurti globalų tinklą, kuris leistų efektyviai bendradarbiauti be sienų – tiek geografinių, tiek disciplininių. Tačiau tam reikia tarptautiško mąstymo, kurio šiandien dar trūksta – atsikratyti prietarų ir nebūti marionetėmis savos kultūros dėžėje.

Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie naikina diskriminuojančias nuostatas negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams: jie galės lankyti artimiausią jo gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą, bus priimami visiškai lygiais pagrindais su kitais mokiniais. Taip pat gerokai išsiplės pagalbos sistema mokyklose. Numatoma galimybė, kad pamokose bei kitose mokinių veiklose dalyvautų du mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, mokinio padėjėjai, numatoma daugiau alternatyvios komunikacijos priemonių, kai mokykloje ugdomas autistiškas, regėjimo ar klausos negalią turintis mokinys.

Ruduo gali tapti finansinių išbandymų metu ne tik moksleivių, bet ir studentų tėvams.

Pavasarį įprastą šalies mokinių ir mokytojų rutiną paįvairinus nuotolinio mokymo iššūkiams, kartu su juo atkeliavo ir daugybė prasmingų bei naudingų iniciatyvų. Viena jų – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei mobiliosios vaikščiojimo programėlės #walk15 inicijuoti nemokami, interaktyvūs žingsnių iššūkiai mokykloms. Mokslo metams, o kartu ir žingsnių iššūkių iniciatyvai keliaujant į pabaigą, projekto iniciatoriai suskaičiavo, jog nuotolinio mokymosi metu mokiniai kartu sudėjus nužingsniavo daugiau nei 235 mln. žingsnių. Tai tolygu atstumui, kurį pasiektumėme aplink Žemės rutulį apėję keturis kartus.

Ko turi išmokyti mokykla ir ar tikrai moko to, ko reikia? Šis klausimas nuolat skamba viešojoje erdvėje, ypač įvykus ryškesniems pokyčiams visuomenėje. Priklausomai nuo situacijos, išryškinama vienokių ar kitokių žinių ar gebėjimų svarba. Nors išties kiekviena mokykla padeda ugdytis visapusiškai asmenybei: atsakingai, pilietiškai, kūrybiškai, nestokojančiai socialinių kompetencijų.

„Karantinas davė unikalių pamokų tiek mokytojams, tiek moksleiviams ir jų tėvams – jis paskatino kūrybiškai ieškoti būdų išbūti izoliacijoje, iš naujo atrasti pomėgius, diskutuoti apie tai, kas vyksta. Jei vaikai per šį laikotarpį išmoks patys spręsti problemas, įgis daugiau atsakomybės ir savarankiškumo, pažins save, tai bus didelė šio laikmečio vertybė. Be to, technologiniai įgūdžiai, kuriuos dabar patobulinome, niekur nedings ir pasibaigus karantinui“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos docentė dr. Ilona Tandzegolskienė.

Šiemet pavasaris šykštus: padalina po vieną šiltą gražią dieną, ir tuo turime džiaugtis. Kaip sakoma, ačiū ir už tai. Jau tokie neramūs šie metai. Bet tokia žmogaus prigimtis: jis skuba atsitiesti, išsiveržti iš vienatvės, atkurti tai, kas sugriuvo, įžvelgti šviesą tunelio gale. Pirmiausia šitai jaučiame tarp jaunimo. Nugriaudėjo paskutinis skambutis. Šįkart jis buvo kitoks, taip sakant, aidintis gryname ore. Gražu stebėti, kaip linksmai merginos ir vaikinai pasakoja apie savo mokslus, karantiną ir ateities planus. Mokykimės iš jų, niurzgliai!

Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos pirmininko pavaduotojas, Nacionalinio susivienijimo valdybos narys Mokyklose karantinas, visas mokymas persikėlė į virtualią erdvę ir buvo pavadintas nuotoliniu mokymu, nors labiau derėtų jį įvardinti nuotoliniu mokymusi. Būtent mokymusi, ką kaip pagrindinę ugdymo paradigmą, kurią jau bene du dešimtmečius taip propaguoja Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMSM), jos dukterinės institucijos ir edukologai-ideologai.