Švietimas ir mokslas
09 28. Aukų laukia mikrobanginis ginklas
Prof. Jonas Grigas
Labai aukšto dažnio elektromagnetinės bangos arba mikrobangos su televizija, mobiliaisiais telefonais ir kitomis ryšio priemonėmis atėjo į mūsų buitį. Jau esu rašęs, kad mikrobangos gali būti ir pavojingos. Dar 2007 metais Pentagonas pademonstravo deginantį skausmą sukeliantį didelės galios mikrobangų energijos spindulį. Šis elektromagnetinis nemirtinas minios valdymo ginklas skleidžia 95 gigahercų mikrobangų spindulį. Jis įsiskverbia vos pusę milimetro į žmogaus odą ir sukelia aštrų deginantį skausmą visiems spindulio kelyje, nesukeldamas mirtinų pasekmių.
Tokį ginklą JAV pradėjo kurti šaltojo karo metu prieš 50 metų. Nepaisant kasmetinių 47 milijonų dolerių išlaidų progresas yra silpnas ir gaubiamas paslapčių. Mintis kurti elektromagnetinį ginklą — kariniu žargonu e-ginklą — kilo 1962 m. birželio 8 d. Jungtinėms Valstijoms susprogdinus Ramiajame vandenyne 400 kilometrų aukštyje 1,4 megatonų termobranduolinę bombą. Ji paskleidė didžiulį elektringųjų dalelių debesį išilgai Žemės magnetinio lauko. Jų sukamasis judėjimas sukūrė mikrobangų energijos impulsą, kuris išjungė dideliu atstumu visus elektroninius prietaisus. Dirbtinės auroros užsidegė nakties danguje virš vandenyno. Honolulu, už daugiau nei 1300 kilometrų nuo sprogimo vietos, elektromagnetinis impulsas įjungė aliarmo prietaisus, išjungė aukštos įtampos linijų saugiklius ir gatvių apšvietimą.
1963 metais pasirašius branduolinių sprogdinimų atmosferoje sutartį, daugiau tokių eksperimentų nebuvo. Bet tas sprogdinimas abiems šaltojo karo stovykloms puikiai parodė elektromagnetinio impulso potencialias naikinančias galimybes ir sukėlė e-ginklo kūrimo varžybas. Pradžioje kariškių tikslas buvo sukurti ginklą, sunaikinantį priešo kompiuterius, ryšių sistemas ir kitą elektroniką. Teoriškai idėja labai įtikinama: e-ginklas šviesos greičiu iššauna mikrobangų „kulkas“, kurios prašauna pro namų sienas ar stogus bei kitas terpes ir paverčia neveiksniais taikinius, nesunaikindama jų. Kelyje sustoja mašinos, išsijungia radarai ir kompiuteriai nenaudojant jokių sprogmenų.
Bet, nepaisant stulbinančių mikrobanginės elektronikos pasiekimų, sukurti galingą elektromagnetinį impulsą mažu ir lengvu įtaisu, kurį galėtų nešti lėktuvas ar raketa, nėra paprasta. Tam reikia detonuoti sprogmenį pačiame įtaise, kurį sprogmuo sunaikina. O pilotuojamame lėktuve tai pavojinga. Tačiau toks kompaktinis 2 metrų ilgo ir 16 centimetrų diametro mikrobangų generatorius sukurtas raketoms (žiūr. Rev. Sci. Instrum. 83, 024705, 2012). Los Alamos nacionalinės laboratorijos Naujojoje Meksikoje fizikas Doug Beason knygoje The E-Bomb (E-bomba, 2005) rašo, kad tokio ginklo kūrimas yra labai sunkus projektas, nes sunku tiksliai įvertinti mikrobangų poveikį įvairiai elektronikai įvairiuose pastatuose dėl jų sugerties ir atspindžių.
Nors tokio elektroniką naikinančio ginklo kūrimą gaubia paslaptys, 2001 metas JAV Oro pajėgos paskelbė, kad pasiekta didelė pažanga kuriant mikrobanginį ginklą, kurio taikinys yra žmonės. Tokio ginklo kūrimas paspartėjo prieš daugiau ne 20 metų, kai gerai paaiškėjo mikrobangų kenksmingas biologinis poveikis žmogui (žiūr. http://www.esmogas.lt). „Hello“ projektas tyrė, kaip moduliuoti mikrobangas, dėl sugerties sukeliančias šilimą žmogaus ausies viduje ir dėl to psichologiškai sukrečiančius garsus galvoje. „Goodbye“ projektas tyrė mikrobangų panaudojimą minios valdymui. „Good Night“ projektas tyrė, ar galima mikrobangas panaudoti žmonių žudymui.
Tik “Goodbye” tyrimai buvo panaudoti ginklo kūrimui. Mikrobangų poveikio slapti tyrimai buvo vykdomi Brukso Oro pajėgų bazėje netoli San Antonio Teksase. Brukso mokslininkai juokavo, kad jie niekada nematė tokio politikų susidomėjimo. 2001 metais gynybos departamentas piršo ginklą panaudoti taikos palaikymo misijose Kosove ir Somalyje. Prasidėjus Irako karui 2003 metais, JAV Nemirtinų ginklų direktoratas siūlė čia naudoti mikrobanginį ginklą, bet jo buvo atsisakyta. Mokslo ir technologijų patarėjas Franz Gayl iš jūrų korpuso sakė, kad mikrobangų generatorius buvo per didelis, jį reikia vežioti didele mašina ir atšaldyti iki 4 kelvinų temperatūros. Be to, mikrobangos veikia ir aptarnaujantį personalą. Gynybos departamentas norėjo panaudoti ginklą Afganistane 2010 metais, bet jis buvo išsiųstas atgal nepanaudotas. Kol kas atsisakyta jį naudoti ir kalinių riaušių malšinimui. Tačiau Oro pajėgų tyrimo laboratorija sukūrė mikrobanginį ginklą minų sprogdinimui keliuose, nors jo galimų naudojimų nekomentuoja. Šiemet atsistatydinęs oro pajėgų generolas Norton pasakė, kad mikrobanginio ginklo kūrimas bus tęsiamas, nes turi perspektyvas ir įspėjo, kad Rusija ir kitos šalys, gali pralenkti Jungtines Valstijas. Karinis jūrų laivynas 2009 metais paskelbė, kad nemirtinus mikrobanginius ginklus kuria Rusija, Kinija ir Iranas. Kai kurios šalys plėtoja tokių ginklų kūrimo programas bijodamos būti kitų šalių pažeidžiamos tokiais ginklais. Ypač lengvai pažeidžiami yra ryšiai mobiliaisiais telefonais.
Ekspertai dar nesutaria, ar mikrobanginiai spinduliai taps kovos ginklais. Bet vienas dalykas atrodo yra tikras: e-ginklo, galinčio sustabdyti mašinas ar lėktuvus kovos lauke dar nėra. Paklaustas, ar JAV oro pajėgos turi tokį veikiantį ginklą, jų atstovas atsakė, kad jis negali atskleisti šių duomenų. Dėl sudėtingo mikrobangų poveikio gyvam organizmui ir techninių problemų šio ginklo kūrimą gaubia paslaptys. Atsargos pulkininkas John Alexander, vadovavęs nemirtinų ginklų kūrimui Los Alamos nacionalinėje laboratorijoje, mįslingai sako: „Fizika ir chemija veikia visus vienodai“. Straipsnyje panaudota informacija iš žurnalo Nature, 2012 rugsėjo 12 d.
Atgal
