Švietimas ir mokslas
04 06. Lietuvos mokslo taryba: neatsakingai pateikiami duomenys apie ekspertus nuvertina ekspertines institucijas
Kamilė Dikšaitytė
Lietuvos mokslo taryba siūlo atskirti ekspertines institucijas ir kitas valstybės institucijas vertinant ekspertų paslaugų pirkimą jose ir ypač skelbiant apie tai duomenis. Taip tapatinant šias institucijas iškraipoma ekspertinių institucijų paskirtis, misija ir nuvertinamas ekspertų darbas, teigia mokslo darbuotojai.
Pasak Lietuvos mokslo tarybos pirmininko prof. Eugenijaus Butkaus, ekspertinė veikla yra pagrindinė ekspertinių institucijų funkcija. Jos kviečia ir samdo ekspertus nuolat ir tai nėra išimtiniai atvejai, todėl tapatinti jas su institucijomis, kurios kreipiasi į ekspertus, esant specialios srities poreikiui, yra iš esmės neteisinga ir klaidina visuomenę.
"Jei ignoruojamos institucijos nuostatuose apibrėžtos funkcijos, tai nesuvokiamas ekspertinės institucijos statusas, o ji pati spendžiama į kampą, kai reikia spręsti ekspertinės veiklos organizavimo klausimus", - penktadienį išplatintame pranešime sako prof. E. Butkus apie viešai skelbiamą su Lietuvos mokslo taryba susijusią informaciją dėl valstybės institucijose samdomų ekspertų.
Anot pranešimo, ekspertinei veiklai atlikti Taryba per metus pasamdo šimtus Lietuvos, išeivijos ir užsienio mokslininkų, savo srities ekspertų. Tam parengta ir nuolat atnaujinama ekspertų duomenų bazė. Ekspertams iš užsienio pritraukti taryba yra pasirašiusi memorandumą su Europos mokslo fondu bei susitarimus su Suomijos akademija ir atitinkamomis institucijomis kitose Europos šalyse. Daugiausiai ekspertų darbo pasitelkiama įgyvendinant prieš porą metų pradėtą įgyvendinti mokslo konkursinį finansavimą.
Taryba kviečiasi ekspertus vertinti mokslinių tyrimų paraiškas, ataskaitas, projektus, kitus dokumentus. Taryba vertina ne tik mokslo projektus, bet ir teikia išvadas apie teisės aktus mokslo plėtrai, dalyvauja darbo grupėse mokslo klausimams spręsti valstybės ir tarptautiniu mastu.
"Europos Sąjungos šalyse ekspertinės veiklos dalykai yra seniai nusistovėję. Lietuvoje tokios patirties ir suvokimo trūksta, todėl nenuostabu, kad kyla nesusipratimų", - sako pirmininkas.
Remiantis skaičiavimais, ekspertų darbui apmokėti užsienio šalyse skiriama maždaug 10 proc. nuo konkursiniam finansavimui skiriamų lėšų. Taryboje ši dalis sudaro apie 5 procentus. 2011 metais taryba konkursiniam finansavimui iš viso skyrė 49 mln. litų iš valstybės biudžeto, dar apie 20 mln. iš ES struktūrinės paramos.
