Švietimas ir mokslas
03 30. Ir mokslo fronte nieko naujo!
Antanas Kudzys
Buvęs LMA tikrasis narys (akademikas), buvęs profesorius, habilituotas mokslų daktaras
Taip galime sakyti pagal rašytoją Erichą Remarką (Erich Remarque), vaizduodami papildomas tragiškas Lietuvos mokslininkų ir pedagogų kovas bei moralines, dvasines ir fizines kančias.
Nepriklausomoje Lietuvoje atsirado mūsų kultūrą ir mokslą griaunantieji pseudoreformatoriai. Jų pastangomis uždarinėjamos kaimų ir miestelių mokyklos, padėjusios mums išsaugoti Lietuvoje altruistinį žmoniškumą ir tautiškumą. Šie pseudoreformatoriai sukūrė fariziejišką pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepciją, pagal kurią kelerius iki pensijos metus pagarbos nusipelnę mokytojai privalo tapti jaunesnių mokytojų padėjėjais be teisės vesti pamokas, tačiau su teise nešioti pažeminto mokytojo vardą ir gauti mažesnę algą bei pensiją.
Nors mokslo ir švietimo darbuotojai, nusivylę lietuviškosios politikos idealais, neaktyviai dalyvauja mitinguose, jie bendradarbiaudami su universitetų ir mokyklų jaunimu aktyviai stengiasi atskleisti jaunimui ir jo tėvams tikruosius dabartinių pseudoreformatorių kėslus ir formuluotes. Kaip tik pseudoreformatorių veiksmai padidino nedraugiškas Lietuvos lenkų veikas, neleido sukurti valstybinio komercinio banko, sumakalavo energetikos bei pastatų šildymo strategijas ir technologijas ir t.t.
Prašau leisti man atkreipti skaitytojų dėmesį į kai kurias žmogaus orumą, žmoniškumą, lietuvybę ir mūsų kalbą žeminančias LR Seimo bei Vyriausybės nutarimų ir patvirtinimų sąvokas, tekstus bei terminus. Tyčiojimasis iš humaniškam ir altruistiniam piliečiui būdingo žmoniškojo prado yra įteisintas ir demonstruojamas naujajame Lietuvos mokslų akademijos (LMA) statute.
Pagal senąjį 2003 metų Lietuvos mokslų akademijos (LMA) statutą ją sudarė tikrieji nariai (akademikai), nariai korespondentai (kandidatai į tikruosius narius) ir užsienio nariai. Pagal LR Seimo 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. XI-1397 patvirtintą naująjį statutą LMA tikraisiais nariais gali išlikti tik iki 75 metų išgyvenę mokslininkai. Sulaukę savojo 75 metų jubiliejaus jie netenka tikrojo nario garbės vardo ir tampa emeritais, kuriais kartais taip vadinami valstybės lėšomis išlaikomi įstaigų pensininkai.
Naujojo 2011 metų statuto teksto ir terminologijos autoriai yra teisininkų bendruomenės atstovai, kurie leido sau pasityčioti ne tik iš mokslininkų garbės vardo, bet ir iš tradicinių lietuvių kalbos sampratų. Kaip žinome, demokratinėse valstybėse draudžiama ne tik kultūros ir mokslo, bet visų piliečių diskriminacija dėl amžiaus, tai kodėl jiems buvo leista pažeminti 75 metų sulaukusius LMA narius ir kitus mokslininkus.
Atkreipiu Jūsų dėmesį į tą faktą, kad 2005-2010 metais, t.y. po to, kai atšvenčiau ne 75, o 80 metų savąjį jubiliejų, prestižiniuose pasaulio žurnaluose bei kituose mokslo leidiniuose paskelbiau 70 straipsnių. Šie manieji keturiuose taikomosios patikimumo teorijos tomuose patalpinti darbai niekaip nesiderina su LR Seimo patvirtinto LMA statuto tekstu, pagal kurį yra ignoruojamas kūrybinis mokslininko darbas ir jo gyvenimo būdas. Nuoširdžiai dėkoju LMA Prezidiumui, kuris 2005-2010 metais paskelbtus originalius manuosius darbus rekomendavo mokslo premijai gauti. Nors trečią kartą šios premijos negavau (premijų konkursas visada yra konkursas), nesijaučiu apvylęs LMA prezidiumo. Net ir labai Lietuvoje gerbiamam artistui Donatui Banioniui taipogi trečią kartą nebuvo suteiktas nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato vardas.
Norėdami gerbti ir skatinti žmoniškąjį mokslininkų bendradarbiavimą, privalome turėti įstatymiškai įteisintas šio bendradarbiavimo bendrąsias ir dalykines taisykles. Taip pavyzdžiui, šiuo metu nacionalines fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų premijas skiria bendra komisija, kurios nariai varžosi tarp savęs subjektyviais pasiūlymais, nes dažnai klaidžioja jiems mažai žinomo mokslo labirintuose. Reikėtų įstatymo, kuris nurodytų, kad kaip ir kitose valstybėse premiją fizikams skirtų fizikos, o chemikams – chemijos mokslų specialistai ir pan.
Dauguma LMA narių patylomis sutiko naujojo jos statuto demagogiją kaip nereikšmingą dokumentą, tačiau leidžiantį mokslininkui be konkurso tapti LMA tikruoju nariu. Nedemokratiškas tokių rinkimų farsas jau įvyko 2011 m. spalio 18 d., kai į dirbtinai sukurtas, tartum laisvas, 75 vietas be konkurso pateko visi norintieji jais būti 46 nariai ekspertai, jų tarpe - ir naujojo statuto autoriai bei redaktoriai. Jie dabar vadinasi ir kitų vadinami akademikais, nors šio termino 2011 metų LMA statute nėra. Tačiau rinkimuose nebuvo leista dalyvauti kitiems žymiems Lietuvos mokslininkams, jų tarpe ir LMA žurnalo „Transportas“ įkūrėjui ir vyriausiam redaktoriui prof. Adolfui Baubliui.
Naujasis LMA statutas yra Lietuvos mokslo nuvainikavimo tęsinys, prasidėjęs nuo vienautorės habilituoto daktaro disertacijos panaikinimo, o vėliau ir profesoriaus bei docento mokslo vardų likvidavimo. Tik vienautorės disertacijos, kaip ir vienautorių mokslo straipsnių rašymas, skelbimas ir jų turinys rodo tikrąjį autoriaus mokslinį išprusimą. Panaikinus habilitacines disertacijas ir naudojant JAV mokslo tvarką, plačiai atsivėrė vartai į mokslo vadovų postus ne tik vidutinybėms, bet ir biznieriams. Švietimo ir mokslo ministerija ir jos Mokslo taryba privalo atsakyti už mokslo ir studijų kokybę. Seimo nario Juliaus Veselkos terminais įvardijant, pastaroji dabar atlieka tik vyriausiosios klebonijos funkcijas. Iki 2011 metų gegužės 31 d. dirbau universitetuose ir gerai susipažinau su dabartinių lietuviškųjų daktaro disertacijų rengimo ir gynimo subtilybėmis. Dalis šių disertacijų yra moksliškai sukurti ir aprašyti originalūs darbai. Tačiau daugumoje dabartinių studentiškų daktaro disertacijų doktrina remiasi taip vadinamuoju „iš knygų nurašymo“ principu, kai disertacijos tekstas beveik pažodžiui nurašomas iš įvairių, net ir laikraštinio tipo, straipsnių, kurių kelių puslapių autoriais skelbiasi penki ir daugiau mokslininkų (jeigu juos galima taip vadinti).
Visuotinė aukštojo mokslo griovyba Lietuvoje prasidėjo, padidinus studentų skaičių, ir auditorijose greta darbščių ir talentingų studentų nutysus ne studijuojančio, bet studentaujančio jaunimo būriams. Lietuvoje buvo leista universitetų vadovams gauti atlyginimus, penkis ar net dešimt kartų didesnius už eilinio profesoriaus algą. Tuo pačiu šie vadovai privalėjo užmerkti akis ir nereaguoti į įvairias universitetų pseudopertvarkas. Mano nuomone, būtini įstatymai, kurie neleistų atsitiktiniams specialistams vykdyti mokslo ir studijų pertvarkas krizės metu. Tuo labiau, kad vis dar valstybinių institucijų vadovų darbus viešai analizuoja ir formuluoja saviveiklinis Laisvosios rinkos institutas (LRI).
Kai Prezidento Valdo Adamkaus patarėjui R. Vilpišauskui pasiūliau LR Prezidentą supažindinti su LMA parengtais mokslo ir ūkio tobulinimo pasiūlymais, tai patarėjas pabrėžtinai atsakė, kad Prezidentūrą domina tik LRI rekomendacijos. Taip ir liko neaišku, kodėl LRI leidžiama būti vieninteliu talentingų specialistų sambūriu ir kartais netgi kvailinti mūsų valstybės vadovus. O gal todėl, kad galėtum patarėjo vardą pakeisti Vilniaus universiteto profesoriaus vardu?
Labai svarbu, kad LR Seimo ir Vyriausybės nariai teisingai vartotų sudėtinius lietuvių kalbos terminus, o tuo pačiu neiškreiptų aptariamo ir įstatymiškai įteisinto subjekto prasmės. Pavyzdžiui, dabar aktualiuose terminuose „energetikos saugumas“ ir „finansų saugumas“ pirmieji komponentai, kurie yra kilmininko pažyminiai, neteisingai pakeičiami daiktavardiniais būdvardžiais „energetinis“, „finansinis“ ir pan. Reikia džiaugtis, kad gerbdama lietuvių kalbą Prezidentė Dalia Grybauskaitė savuosiuose pranešimuose siūlo LR Seimui susitelkti ne ties „energetiniais“, bet „energetikos“ projektais.
Gerbiu mūsų šalies spaudos, televizijos ir radijo žurnalistus, kurių fronte irgi nieko naujo, bet tik jie gali mums padėti, kad Nepriklausomoje Lietuvoje įstatymai neprieštarautų LR Konstitucijai ir:
* žmonės nebūtų diskriminuojami dėl amžiaus ir senaties, o tuo pačiu nebūtų žeminamas jų orumas;
* būtų pakeisti LR Seimo 2011 gegužės 19 d. nutarimas Nr. XI-1397 ir naujasis Lietuvos mokslų akademijos statutas, jos nariai iki gyvenimo pabaigos būtų renkami konkurso tvarka ir būtų laikomi kūrybiniais darbuotojais, o tuo pačiu nebūtų tyčiojamasi iš mokslininkų garbės vardų;
* būtų įstatymiškai įteisinta nuostata, kad, kaip ir kitur pasaulyje, mokslo premijas mokslininkams objektyviai nagrinėtų ir skirtų jų mokslo srities specialistai;
* būtų ginamos vienautorės habilitacinės disertacijos ir suteikiami profesoriaus bei docento mokslo vardai, o visi pedagogai iki pensijos būtų lygiateisiais jaunesniųjų mokytojų ir dėstytojų kolegomis;
* būtų įteisinta ne tik Laisvosios rinkos instituto, bet visų mokslininkų ir jų organizacijų teisė konsultuoti valstybines institucijas, įpareigojant šių institucijų vadovus domėtis ir Lietuvos mokslų akademijos nuomone;
* oficialiuose LR Seimo, Vyriausybės ir jų žinybų nutarimuose būtų vartojami tik lietuvių kalbos taisyklėmis sukurti sudėtiniai terminai.
Kaip tvirtina Aukščiausiojo teismo pirmininkas, Lietuvoje negalima atlikti LR Prezidentės inicijuojamos teismo, mokslo ir kitų institucijų padorios pertvarkos, nes mūsų biudžete trūksta lėšų iškaboms pakeisti. Manau, kad šiam tikslui lėšų atsirastų, jeigu tik reformatoriai rimčiau žiūrėtų į pertvarkų pasekmes.
Atgal
