VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Švietimas ir mokslas

12.13. Sausio 1-ąją trys šalies universitetai taps vienu

Ateinančių metų sausio 1 dieną vienu universitetu taps trys aukštosios mokyklos (Kauno mieste esantis Vytauto Didžiojo, Kauno rajone - Aleksandro Stulginskio bei Vilniuje - Lietuvos edukologijos universitetai). Ir tuomet Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) šalyje bus plačiausios aprėpties.

VDU rektorius profesorius Juozas Augutis. Remigijaus Ščerbausko nuotr.

„Tai - didelė atsakomybė. Kita vertus, tokio masto žingsniui įkvepia faktas, kad visų trijų universitetų skirtingų patirčių ir kompetencijų sinergija leidžia pagal geriausias Vakarų universitetų praktikas telkti pačių įvairiausių krypčių mokslininkus. Iš pirmo žvilgsnio netgi prieštaringos jungtys - humanitarinių mokslų ir technologijų, socialinių ir gamtos ar pan. - jau seniai nieko nestebina pažangiausiose pasaulio akademinėse institucijose, kur ribos tarp mokymosi dalykų beveik išsitrynė. Tiesą sakant, tai - vienintelis kelias spręsti fundamentalias ir daugialypes visuomenės, klimato kaitos ar ekonomikos problemas. Kartu - ir vienintelis kelias pasivyti pasaulį, kuris šiuo metu jau gyvena iniciatyvos „Išmani visuomenė 5.0“ principais“, - sako VDU rektorius profesorius Juozas Augutis. 

Jo teigimu, nors ir nėra paprasta keisti nusistovėjusias praktikas, kartais tai būtina, kad sukurtum nauja ir neužsisklęstum siaurumoje. Atvirumas naujovėms, skirtingų kompetencijų santalka, tarpdisciplininis bendradarbiavimas, aprėpties plotis ir gylis įgalina VDU imtis mokslinių tyrimų bei studijų tokiose aktualiose temose kaip bioekonomika, biotechnologijos, dirbtinis intelektas, agroinovacijos, žiedinė ekonomika, technologijų teisė, klimato kaita, darnus vystymasis, skaitmeninė humanitarika ir daugelyje kitų, mąstyti apie netikėtas jungtis tarp įvairių krypčių - nuo menų iki technologijų, nuo socialinių iki fizinių mokslų. 

Universiteto bendruomenės nariai, pasak VDU atstovės Inos Žurkuvienės, savo iniciatyva jau organizuoja diskusijas ir ieško galimų raidos scenarijų - nuo ūkio modernizacijos iki naujos kartos pedagogų rengimo. Prie vieno stalo susėda istorikai, filosofai, agronomai, gamtininkai, IT ekspertai. Toks platus požiūrių laukas bet kokias diskusijas pakelia į visiškai kitą kokybinį lygmenį - leidžia skirtingais pjūviais analizuoti daugiasluoksnius reiškinius, kurių pasekmės tiek socialinės, tiek ekonominės, tiek gamtinės. Pasaulyje, kur technologijos - neatsiejama gyvenimo dalis, vis tvirčiau įsitvirtina principas, jog jų pažanga pirmiausiai turi būti derinama prie žmogaus ir jo poreikių.

„Svarbu pažymėti, kad skirtingų mokslininkų bendradarbiavimas įsibėgėja ne dėl to, kad taip parašyta integracijos plane ar taip nurodo universiteto administracija. Žmonės patys įžvelgia galimybes ir imasi iniciatyvos griauti barjerus tarp atskirų krypčių ar padalinių. Naujai kuriami tarpdisciplininių tyrimų centrai, klasteriai (Inovatyvios edukologijos, Klimato kaitos ar Bioekonomikos), bei institutai, laboratorijos užtikrins technines priemones ir leis konsoliduoti pajėgas plataus masto tyrimams. Integracija leido „sueiti draugėn“ mokslininkams su unikaliomis patirtimis. Džiugu, kad patys kolegos pastebėjo konsolidacijos potencialą ir, nelaukdami formalių instrukcijų, ėmė jį išnaudoti nuo pirmų jungimosi dienų. Remiantis tokiu horizontaliuoju bendradarbiavimo principu, bus vystoma ir akademinė jungtinio VDU struktūra, plečiamas gretutinių studijų programų tinklas“, - teigia VDU rektorius prof. J. Augutis.

Anot rektoriaus, vertinga, kad trijų šalies universitetų integracija leido po vienu stogu koncentruoti daug talentingų ir ambicingų asmenybių, o tai atveria galimybes atlikti visai kitos kokybės mokslo tyrimus ir organizuoti laikmečio reikalavimus bei ateities lūkesčius

 

Atgal