Švietimas ir mokslas
05.11.Mokslinė konferencija Skapiškio (Kupiškio r.) pagrindinėje mokykloje (2): pirmieji trys pranešimai
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Viena konferencijos temų, kaip minėta pirmojoje straipsnio dalyje (Lietuvos aidas,), apėmė pranešimus, skirtus Švč. Mergelei Marijai („Korbiko Madona“ – dovana Lietuvos šimtmečiui“, dr. Aldona Vasiliauskienė), Garbingajai Dievo Tarnaitei Motinai Marijai Kaupaitei („Lietuviškumo ir istorinio naratyvo atskleidimas Motinos Marijos Kaupaitės laiškuose“, dr. kun. Gediminas Jankūnas) ir palaimintajam Teofiliui Matulioniui („Teofilius Matulionis – laisvas kalinys – Lietuvos šimtmečio žmogus“, dr. mons. Algirdas Jurevičius).
Iš dr. Aldonos Vasiliauskienės pranešimo
Konferencijos dalyviams buvo parodytas Sauliaus Sidaro sukurtas kiek daugiau negu 5 min. trukmės dokumentinis filmas „Korbikas. Šv. Mergelė Marija. 2010“ (Корбик. 2014, < https://www.youtube.com/watch?v=-8V5GO8YpPo&t=77s>). Po renginio kiekvienas dalyvis gavo po specialiai parengtą bukletą ir šventiesiems skirtus paveikslėlius bei „Lietuvos aido“ laikraštį su išsamiu straipsniu apie Korbiko Madoną.
Laisvės gynėjų dieną – 2018 m. sausio 13-ąją Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo Arkikatedros Bazilikos Tremtinių koplyčioje pašventinta išvakarėse čia pastatyta Švč. Mergelės Marijos skulptūra.
Iš buvusios Korbiko gyvenvietės kapinių Sibire atvežta Švč. Mergelės Marijos skulptūra – dovana Lietuvai, mininčiai nepriklausomos valstybės 100-ąsias metines. Šie 2018-ieji metai glaudžiai susieti su Švč. Mergelės Marijos vardu: svarbiausia – artėjant Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos paveikslo karūnacijos 300 metų jubiliejui, 2018-uosius Lietuvos vyskupai paskelbė Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos metais. Jie prasidėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir baigsis 2018 m. rugsėjo 8 d.
Priminti ir kiti Popiežiaus palaimintomis karūnomis vainikuoti Švč. Mergelės Marijos paveikslai Lietuvoje – jų tik šeši:
*Popiežiaus Klemenso XI leidimu 1718 metų rugsėjo 4 dieną Popiežiaus pašventintu vainiku karūnuotas Trakų Dievo Motinos paveikslas.
* Popiežiaus Benedikto XIV leidimu 1750 metų rugsėjo 8 dieną vainikuotas Šv. Mykolo bažnyčios Dievo Motinos paveikslas (dabar šis paveikslas, sovietmečiu praradęs popiežiškąsias karūnas, yra Vilniaus arkikatedroje Švč. Sakramento koplyčioje).
* Popiežiaus Pijaus VI leidimu ir Jo pašventintu vainiku 1786-ųjų rugsėjo 8 d. vainikuotas Šiluvos Dievo Motinos paveikslas. 2004 m. plėšikams pavogus prieš 126-erius metus uždėtas karūnas, Popiežius Benediktas XVI pašventino pavogtųjų kopijas ir Šiluvos Dievo Motinos paveikslas antrą kartą vainikuotas popiežiškomis karūnomis 2006 metų rugsėjo 10 dieną.
* Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas. Popiežius Pijus XI leido šį paveikslą vainikuoti „Gailestingumo Motinos“ titulu Jo pašventintomis karūnomis. Vainikavimo iškilmės įvyko 1927 metų liepos 2 dieną.
* Šiandieninės Lietuvos teritorijoje , Pivašiūnuose, yra Dievo Motinos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslas. Jam karūnas pašventino ir minėtą titulą suteikė popiežius Jonas Paulius II. Vainikavimo iškilmės įvyko 1988 metų rugpjūčio 15 dieną.
* 2006-ųjų metų birželio 23 dieną Popiežius Benediktas XVI pašventino karūnas šeštajam – Lietuvos Dievo Motinos su Kūdikiu Žemaičių Kalvarijoje – malonėmis garsėjančiam paveikslui ir suteikė jam Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės titulą.
Kadangi konferencijoje dalyvavo ukrainiečių – vienuolių bazilijonų, buvo priminta, kad Ukrainoje net 30 paveikslų puošia Popiežių palaimintos karūnos. Viena jų – Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino globėja. Tai Hoševe esanti Dievo Motina, vadinama Karpatų Karaliene, Šviesaus Kalno Valdove. Šis paveikslas – vienas vėliausiai karūnuotų paveikslų Ukrainoje. Su šia ikona konferencijos dalyviai galėjo susipažinti, apžiūrėdami jos kopiją.
Dr. kun. Gediminas Jankūnas apie lietuviškumą ir istorinį naratyvą Motinos Marijos Kaupaitės laiškuose
Prelegentas, gerai susipažinęs su Motinos Marijos laiškais, šia tema yra parašęs platų ir išsamų straipsnį „Tebūna Jėzus mūsų vienintelė meilė!“ – Motinos Marijos Kaupaitės laiškai (išspausdintas 2017 m. rinktinėje „Po Dievo dangumi – mano tauta“ – tikėjimo ir lietuvybės puoselėtojos, mokytojos ir vienuolės Marijos Kazimieros Kaupaitės gyvenimas ir darbai, p. 231–246). Tyrėjas pažymėjo, kad išeivijoje Motinai Marijai nepaprastai buvo svarbus lietuvybės ir ypač lietuvių kalbos išsaugojimas. Pirmą kartą apie tai ji prabilo 1928 m. lapkričio mėnesį rašytame laiške, ragindama vienuolijos seseris nepamiršti, kad jos esančios lietuvaitės ir kad moko lietuvių vaikus. Kunigas G. Jankūnas pranešimą vaizdžiai iliustravo ištraukomis iš Motinos Marijos laiškų, kuriuose ji nuolat ragindavo seseris: „Melskimės ir į Šventąjį Juozapą už Lietuvą... Ką daugiau asmeniai leis Jums padaryti, darykite, nes Tėvynės reikalai ir mūsų pareiga link jos yra dideli“ (1938 m. kovo mėnesio laiškas).
Dr. kun. G. Jankūnas atkreipė dėmesį, kad Motinos Marijos laiškuose atsispindi ir svarbios istorinės detalės, nes ji – savojo laikmečio ir aplinkos žmogus. Laiškuose minima didžiosios pasaulinės Depresijos patirtis, siekimas apsaugoti seseris nuo plintančių gyvenimiškų blogybių. Mokslininkas brėžė įdomias nagrinėjamų laiškų ir nūdienos paraleles: „Panašu, kad mūsų laikais Rusijoje ar Šiaurės Korėjoje kartojamas tas pats valdžios, skurstančią liaudį linksminančios įvairiomis pramogomis ir komedijomis, scenarijus, atvesiantis ne kur kitur, o į didesnį žmonių dvasinį skurdą“.
Pranešimą skaito kun. dr. Gediminas Jankūnas
Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijos kleboną lic. kun. Albertą Kasperavičių (kairėje) sveikina Kupiškio rajono savivaldybės kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Knizikevičius, įteikdamas Kupiškio rajono savivaldybės kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Jurgitos Trifeldienės pasirašytą padėką
Kalba mons. dr. Algirdas Jurevičius (dešinėje). Iš kairės sėdi kun. dr. Gediminas Jankūnas, akademikas Algirdas Gaižutis, dr. Aldona Vasiliauskienė ir mons. dr. Algirdas Jurevičius. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Iš Motinos Marijos laiškų sužinome, kad 1934 m. Lietuvoje vykusio Eucharistinio kongreso metu visa lietuvių tauta buvo paaukota Švč. Jėzaus Širdžiai, laiškuose rašoma ir apie popiežiaus Pijaus XI mirtį.
Pranešimą mokslininkas užbaigė jau po Motinos Marijos mirties rastu Kalėdiniu sveikinimu: „Maldausiu Mariją ir šventuosius Angelus, kad jie adoruotų Jėzų Jūsų Širdyse, kuomet jį priimsite Kalėdų ryte. Pasitikiu. Jie ras ten erdvią vietą dangaus Dovanoms, kurių meldžiu Jo, kad Jums atneštų didelę gausybę ir laimintų jus savo meile ir malonėmis. Su meile – Jūsų Motina Marija“ (1940 – Kalėdos).
Paskutinis jos laiškas parašytas 1940 m. Velykų proga (1940 m. Velykos buvo kovo 24 d., o Motina Marija pas Viešpatį iškeliavo balandžio 18 d.).
Mons. dr. Algirdas Jurevičius – Palaimintojo Teofiliaus Matulionio Beatifikacijos bylos postulatorius
2017 m. mons. Algirdo Jurevičiaus išleista (monsinjoras savo kūrybą kukliai įvardija žodžiu „užrašė“)144 p. knyga „Susipažinkime – esu Teofilius“. Ji gausiai iliustruota dokumentais bei nuotraukomis, kurios labai įdomiai įkomponuotos šalia teksto. Knygoje pasakojama pirmuoju asmeniu, todėl sukuriamas įspūdis, tarsi pats Teofilius pasakotų apie save. Tad neatsitiktinai pasirinktas ir toks neįprastas pavadinimas „Susipažinkime – esu Teofilius“.
Mons. dr. Algirdas Jurevičius pristatė palaimintąjį Teofilių Matulionį (1873 06 22–1900 03 04–1929 02 09–1962 08 20) kaip šimtmečio žmogų. Palaimintojo gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su skaudžiais praeities įvykiais, lėmusiais Lietuvos istoriją. Tai ir lietuviškos spaudos draudimo dešimtmečiai, ir bolševikinės revoliucijos Rusijoje, ir tikinčiųjų persekiojimas.
Išskirtinį dėmesį prelegentas pranešime skyrė 1940-iesiems metams, kuomet palaimintasis Teofilius buvo vyriausiuoju Lietuvos kariuomenės kapelionu. Klausytojams pristatytoje unikalioje nuotraukoje palaimintasis Teofilius bendrauja su nepriklausomos Lietuvos kariuomenės vadais – generolais: Vladu Nagiu – Nagevičiumi (1880 06 17–1954 09 15; 1995 m. palaikai perlaidoti Kretingoje), Antanu Gustaičiu (1898 03 26–1941 10 16), Stasiu Raštikiu (1896 09 13–1985 05 03) ir Vincu Vitkausku (1890 10 04–1965 03 03), vėliau išdavusiu Lietuvos kariuomenę. Prelegentas įdomiais faktais komentavo šią ir kitas ekrane rodytas nuotraukas.
Sunkiomis gyvenimo akimirkomis palaimintasis Teofilius visuomet išlikdavo tvirtas, o tai jam padėdavo priimti teisingiausią sprendimą.
Nors sovietinis režimas įvairiais būdais siekė palaužti žmones, tačiau Vyskupas net iš įkalinimo vietos rašė esąs „laisvas kalinys“. Tai rodo, kad tvirtos valios žmogaus vidinės laisvės neįstengia izoliuoti joks kalėjimas. Palaimintasis Teofilius buvo laisvas, kai slapta vyskupu konsekravo Vincentą Sladkevičių (1920 08 20–1944 03 25–1957 12 25–2000 05 28) ir darė kitus Lietuvos bažnyčios išlikimui būtinus sprendimus.
Baigdamas pranešimą, prelegentas pastebėjo, kad „Lietuvos nepriklausomybę po daugelio metų atkūrė žmonės, kurie net ir sovietinio režimo laikais mąstė laisvai. Taip, kaip ir palaimintasis Teofilius“.
Konferencijos dalyviai galėjo įsigyti monsinjoro knygą „Susipažinkime – esu Teofilius“, o pranešėjai gavo dovanų atverčiamus Palaimintojo Teofiliaus Matulionio paveikslėlius su viduje įrašyta litanija.
Atgal
