Dar 65 Japonijos kruizinio laivo „Deimantinė princesė“ keleiviams nustatytas koronavirusas, pirmadienį skelbė Japonijos sveikatos apsaugos ministerija. Kruiziniame laive iš viso nustatyti 135 užsikrėtimo atvejai. Praėjusios savaitės pradžioje karantinas kruiziniame laive paskelbtas paaiškėjus, kad vienam praėjusį mėnesį Honkonge išsilaipinusiam keleiviui vėliau pasireiškė viruso simptomai, o mėginius ištyrę medikai susirgimą patvirtino.

  Valstybinė ligonių kasa (VLK) daugiau nei milijonui šalies gyventojų per „Sodros“ asmenines paskyras www.sodra.lt/gyventojui išsiuntė kvietimus pasitikrinti, kiek per metus kainavo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokėtos sveikatos paslaugos ar vaistai.

  Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kasmet spalio 16-oji minima kaip Pasaulinė stuburo diena. Šiais metais jos tema yra „Jūsų nugara juda“.

  Krūties vėžys yra viena dažniausių moterų ligų visame pasaulyje. Tad nuolat ieškome būdų, kaip gerinti diagnostikos galimybes moterims dėl krūties vėžio. Tai svarbu, nes kuo anksčiau diagnozuojama ši klastinga liga, tuo daugiau galima išgelbėti moterų gyvybių!  

  Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į vis naujus pranešimus apie paukščių gripo protrūkius Europos valstybėse, ragina Lietuvos paukščių laikytojus išlikti itin budriais ir atidžiai stebėti auginamus paukščius. Privaloma laikytis biologinio saugumo priemonių, saugoti paukščius nuo bet kokio kontakto su laukiniais paukščiais, negirdyti jų atviro telkinio vandeniu, lesalus ir kraiką laikyti laukiniams paukščiams nepasiekiamoje vietoje. Taip pat – dažnai plauti ir dezinfekuoti rūbus, batus ir įrankius, naudojamus atliekant paukščių priežiūros darbus, paukščius laikyti patalpoje su stogu.

Ir Lietuvoje, ir kitose Europos šalyse sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukeltomis ligomis kasmet didėja.

Seime užvirė aistros dėl skiepų. Visuomeninkai siūlo privalomomis vakcinomis vaikus skiepyti ne ankstyvoje kūdikystėje, bet jau ūgtelėjus.

Lietuvoje planuojama skirti daugiau dėmesio ir pagalbos gydymo įstaigose dirbantiems vadovams. Tam pasitelkta Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Edinburgo Karališkasis gydytojų koledžas (angl. RCPE). Šių organizacijų ekspertai kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), didžiųjų ligoninių ir kitų sveikatos sektoriaus įstaigų vadovais pradėjo aktyvią diskusiją

Iš visos širdies dėkoju Vilniaus miesto Antakalnio poliklinikos Šeimos skyriaus vedėjai p. Renatai Misevičienei už nuoširdumą, atsakingą darbą, supratimą ir laiku suteiktą gydymą. Taip pat tariu AČIŪ šeimos gydytojai p. Renatai Samuilienei, seselei Dalytei Bartašienei, randančioms žodžius, kurie veikia geriau už vaistus.

Dažnai girdimas mitas, kad riebalai nereikalingi. Taip, žalingieji riebalai (greitas, perdirbtas maistas, saldumynai ir kt.) nenaudingi žmogui, tačiau ne visi riebalai yra žalingi. Naudingieji riebalai lygiai taip pat reikalingi kaip baltymai ar angliavandeniai. Naudingieji riebalai atsakingi už tinkamą organizmo funkcionavimą, juose daug omega riebalų rūgščių, kurios padeda palaikyti puikią sveikatą.

Didelės įtakos imunitetui turi gyvenimo būdas. Vėlyvas ėjimas gulti, naktinis darbas, nereguliari mityba, persivalgymai, stresai ir nuovargis silpnina imuninę sistemą. Suprantama, turi reikšmės ir paveldimumas, ir amžius. Tačiau iš prigimties silpną organizmo atsparumą galima sustiprinti.

Vos pajutę pirmuosius gripo simptomus daugelis pirmiausiai skuba ne pas gydytoją, bet į vaistinę. Kasdien bendraudami su daugybe šia užkrečiama liga sergančių žmonių vaistininkai vis tiek sugeba atsilaikyti. „Eurovaistinės“ atlikta vaistininkų apklausa parodė, kad net 80 proc. jų per pastaruosius metus nesirgo gripu. Vaistininkai sako, kad paslaptis paprasta – pakanka skirti kasdienio dėmesio sveikatai. Pusė apklausoje dalyvavusių vaistininkų yra įsitikinę, kad tai, ar susirgsime priklauso tik nuo mūsų pačių pastangų, todėl ypač svarbu skirti dėmesio apsaugai nuo virusų ir imuninei sistemai stiprinti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis naujausiu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pranešimu, informuoja, kad dabartinis gripo sezonas gali sukelti didelį vyresnio amžiaus žmonių mirtingumą. Šios prognozės siejamos su dabar daugelyje Europos šalių dominuojančia A tipo gripo viruso cirkuliacija: A tipo gripo virusas sudaro 71 proc., o B tipo virusas trečdalį (29 proc.) šį gripo sezoną cirkuliuojančių virusų.

 Lietuvoje daugėja sergančių gripu, dažniau skundžiamasi ir peršalimo ligomis. Didžiausias sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis fiksuotas Kaune ir Vilniuje, tačiau ligų skaičiaus augimas matyti ir kituose šalies miestuose, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys. Šaltuoju sezonu aktualesnės tampa sveikatos draudimo paslaugos, jomis dažniau naudojamasi. Prasidėjus gripo epidemijai, pagal sveikatos draudimą įsigyjamų antivirusinių vaistų parduodama trečdaliu daugiau, daugėja ir vizitų į gydymo įstaigas.

Net ir nedideli sveikatos pokyčiai gali riboti žmogaus veiklą. Kad lengvi negalavimai netaptų sunkiais, svarbu reguliariai tikrintis sveikatą. Australijos akių tyrimo centro duomenimis, sulaukus keturiasdešimties metų, toliau kiekvienas amžiaus dešimtmetis aklumo bei silpnaregystės ir su amžiumi susijusių akių ligų riziką gali didinti tris kartus.Senėjant didėja visų ligų rizika, o katarakta, presbiopija, amžinė makulos (geltonosios dėmės) degeneracija dažniausiai pasireiškia tik vyresniems žmonėms. Glaukoma, kuri dažnai paveldima, paprastai susergama vyresniame amžiuje.

Jau daug šimtmečių mokslininkai, ieškodami jaunystės eliksyro, bando įminti žmogaus senėjimo  paslaptį. Bene svarbiausiu mokslininkams tapo ambicingas tikslas – sužinoti, kiek gi žmogaus gyvenime yra sveikų gyvenimo metų (SGM, angl. Healthy Life Years) bei kokiu būdu juos prailginti? Tik visai neseniai tapo aišku, kodėl pradedame senti ir kas yra atsakingas už senėjimo procesą. 

Rytais geriausia valgyti rupių kruopų košes, kurios stimuliuoja skrandžio sekreciją, suaktyvina viso virškinamojo trakto veiklą ir duoda organizmui daug energijos. 

Kopūstuose ne tik daug vitamino C, juose gausu ir kitų medžiagų, kurios sveikos odai, akims ir širdžiai. Dėl didelio kiekio vitamino C kopūstai stiprina imuninę sistemą, skatina greičiau gyti įvairias žaizdas, turi itin veiksmingų antioksidantų. Tiksliau, vitamino C, jo turi daugiau nei apelsinai. Vienoje porcijoje daugiau nei pusė vitamino dienos normos. 

Pirmieji geležies trūkumo simptomai – nuovargis, veido blyškumas, sumažėjęs darbingumas. Simptomų nepaisant, gali pradėti slinkti plaukai, lūžinėti nagai, trūkinėti lūpų kampučiai.