Vaistinėms sulaukus šimtatūkstantinių medicininių kaukių siuntų, vaistininkas Marius Lukštaraupis primena, kaip teisingai užsidėti respiratorius ir vienkartines kaukes. Specialistas pastebi, kad nemažai gyventojų nuo viruso plitimo saugosi dar neteisingai – kaukes liečia per dažnai, nusiima jas patalpose. Pasak vaistininko, neteisingas respiratorių ir kaukių dėvėjimas yra neefektyvus – neužkertamas kelias viruso plitimui. Respiratoriai ir kaukės pirmiausiai skirtos sergantiesiems, kad jie į aplinką kosėdami ar čiaudėdami kartu su lašeliais neskleistų viruso. Atsižvelgiant į tai, kad koronaviruso nešiotojais gali būti ir jokių simptomų nejaučiantys gyventojai, kaukes rekomenduojama dėvėti visiems, besilankantiems viešose vietose, pvz., parduotuvėje, vaistinėje, viešajame transporte, gydymo įstaigose.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tikisi, kad, įvedus reikalavimą viešose vietose dėvėti apsaugines kaukes, policijos pareigūnai kiekvieną atvejį vertins individualiai ir baus tik išimtiniais atvejais. „Tikiuosi, kad pareigūnai, užtikrindami režimą, bus ypatingai mandagūs, principingi, nepuls kiekvieno bausti. Tai nėra tikslas arba reikalavimas. Tiesiog vertinti situaciją individualiai, atsakingai ir tik išimtiniais atvejais naudoti tas priemones, kurias suteikia įstatymas“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje susitiko su karštosios koronaviruso linijos 1808 darbuotojais ir savanoriais. Šalies vadovas pabrėžė, kad šiandien Lietuvoje atliekami ne tik koronaviruso testai – mūsų pilietiškumas taip pat laiko svarbų testą. Šiandien sutikti savanoriai demonstruoja, kad jie pilietiškumo testą išlaiko aukščiausiu įmanomu lygiu.

Visuomenės informavimo grupės (VIG) vadovas Giedrius Surplys sako, kad sekmadienį mobiliuose koronaviruso tyrimų punktuose bus paimama mažiau mėginių, kad būtų panaikintas laboratorijų atsilikimas. „Sekmadienį mobiliuosiuose punktuose bus registruojama mažiau pacientų, kad laboratorijos galėtų sumažinti savo atsilikimą ir tie mėginiai, kurie anksčiau paimti, būtų ištirti. Mane patikino, kad nė vieno mėginio galiojimas nepasibaigs ir visi jie bus ištirti“, – penktadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Surplys.

Prasidėjusi koronaviruso pandemija žmones paskatino daug dažniau nei įprastai plauti rankas muilu, naudoti dezinfekcines priemones ar dėvėti pirštines. Dabar šis įprotis ypač svarbus, tačiau „Eurovaistinės“ sveikatos priežiūros specialistai pastebi, kad vis daugiau klientų skundžiasi išsausėjusia, kartais netgi trūkinėjančia rankų oda, kaip to išvengti?

Tokią išvadą paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) savo oficialioje interneto svetainėje. Tokiu būdu PSO paneigė vieną labiausiai paplitusių mitų, jog užsikrėsti galima net kvėpuojant tuo pačiu oru kaip ir infekuotasis.

Mieli Lietuvos žmonės, Turbūt pirmą kartą nuo šios COVID-19 sukeltos krizės pradžios nebeužtenka tik epidemiologinių ar medicininių žinių. Nebeužtenka tik politinės valios ir gebėjimo priimti greitus sprendimus.  Tai yra momentas, kada turime susitarti. Laiko neturime, todėl nėra galimybių panaudoti tradicinių demokratijoje įprastų instrumentų, tokių kaip referendumai ar pan. Klausimas atrodytų paprastas, tačiau jis iš tiesų nėra paprastas.   Šis virusas į Lietuvą atkeliavo taip, kaip ir į kitas Europos šalis. Jis parkeliavo kartu su į Lietuvą parvykusias ir kitose šalyse užsikrėtusiais mūsų tautiečiais. Kol kas dauguma fiksuojamų atvejų vis dar yra susiję su parvykusiais iš kitų šalių. Todėl privaloma parvykusiųjų izoliacija 14 dienų būtų labai logiškas žingsnis, kuriam pritaria ir medikai. Tai leistų sulėtinti ligos plitimą ir padidintų tikimybę, kad, augant susirgusiųjų skaičiui, sveikatos sistema suspės jiems padėti.

Lietuvoje buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl galimų kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimų pagal Baudžiamojo kodekso 277 str. Pirmadienį ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 277 str. 1 d. pradėtas dėl galimo žmonių užkrėtimo koronavirusu Ukmergės ligoninėje, antradienį – dėl Biržuose gyvenančio asmens veiksmų: manoma, kad asmuo nesilaikė karantino, saviizoliacijos sąlygų. Ikiteisminiai tyrimai pradėti siekiant išsiaiškinti reikšmingas įvykių aplinkybes, įtarimai šiuose tyrimuose niekam nepareikšti.

  Pabrėžiama, kad pandemijos metu svarbu profesinis atsidavimas pacientui, tačiau taip pat privalu pasirūpinti savimi, artimaisiais ir apsaugoti savo pacientus nuo užsikrėtimo koronavirusu.  REKOMENDACIJA RASITE ČIA Taip pat pastebima, kad ekstremalios padėties metu Lietuvos sveikatos priežiūros sistema yra smarkiai perkrauta. Vienas neišvengiamų COVID-19 pandemijos sunkumų – apmokytų sveikatos priežiūros personalo stoka. Labai svarbu organizuoti darbą taip, kad skubi kardiologinė pagalba būtų užtikrinta. Jos reikia sergantiesiems tiek dažniausiomis širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL), tiek vystantis SARS-CoV-2 sukeltai širdies pažaidai.

Lietuvoje paskelbus karantiną ir besilaikant rekomendacijų likti namuose, tikimybė rankomis prisileisti prie užkrėstų paviršių, o jomis – prie išmaniųjų telefonų, sumažėja. Tačiau įrenginiai gali tapti užkrato šaltiniu, ir nors kol kas nėra tvirtų įrodymų, kad koronavirusas tokiu būdu plinta, tinkamai pasirūpinti mobiliuoju bei viruso prevencija – būtina.

Kovo 14 d., gavus LR Vidaus reikalų ministerijos prašymą, papildomai aktyvuotos trys Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinėse pajėgos budinčios Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) rinktinės. Pagrindinė karių užduotis – padėti  Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams  organizuoti 10-ties sanitarinių informacinių postų veiklą (vykstančiųjų per valstybės sieną informavimas, profiliavimas, registravimas) prie Europos Sąjungos vidaus sienų.

Miegui didelį poveikį daro metų laikai. Dienoms ilgėjant arba trumpėjant, kinta ir melatonino hormono, kurio pagrindinė funkcija yra reguliuoti miego ir budrumo ciklus, kiekis organizme.

Pasaulyje – o kartu ir Lietuvoje – jau ilgą laiką veši epidemija, kurią esame linkę ignoruoti bei nesiimti rimtesnių priemonių, o dažnam apie tai kalbėti net nėra malonu. Šiuo metu Europoje nutukę yra maždaug 23 proc. moterų ir 20 proc. vyrų, o per metus su nutukimu susijusių mirčių skaičius jau perkopia 330 tūkst. Mūsų šalyje situacija yra dar prastesnė: remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2016 m. Lietuvoje 26,3 proc. populiacijos buvo nutukę – su tokia statistika papuolame į labiausiai nutukusių Europos šalių penketuką.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kovo 11 d. koronaviruso protrūkį paskelbė pandemija. Pasak PSO generalinio direktoriaus Tedroso Adanomo Gebrejesuso, tai pirmasis kartas, kuomet dėl bent vienos iš koronaviruso atmainų skelbiama pandemija.

Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę šiek tiek sumažėjo, tačiau sergančių gripu skaičius išliko panašus, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis nuo vasario 17-osios iki vasario 23-iosios siekė 73,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, 7-ąją (vasario 10-16 d.) šių metų savaitę – 82,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę daugiausiai sergančiųjų užregistruota Marijampolės apskrityje, mažiausiai – Utenos apskrityje.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) dėl koronaviruso grėsmės siūlo skelbti ypatingą padėtį. Sprendimas turėtų būti priimtas artimiausiu metu, tačiau kada tiksliai, nenurodė. „Dėl paskelbimo įsijungia kiti mechanizmai, galima naudotis tam tikromis priemonėmis prevencijai iš valstybės rezervo, ko dabar negalima daryti“, – per spaudos konferenciją vasario 24 d. sakė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis penktadienį pranešė, kad vis dėlto Lietuvos oro uostai nenaudos termovizorių, kuriais galėtų matuoti žmonių temperatūrą. Pasak viceministro, termovizoriai yra tik papildoma prevencinė priemonė apsisaugoti nuo koronaviruso. Taip pat, pasak jo, telekomunikacijų bendrovės „Telia“ atlikti tyrimai parodė, kad prietaisas veikia su per didele paklaida.

Kolegos ministrai  pritarė nutarimui, kuris užtikrins, kad visi mūsų šalies pacientai, ypač sergantys sunkiomis ligomis, ir toliau galėtų gauti reikiamus vaistus mažesnėmis kainomis.  Taip, tai reiškia, kad ir toliau bus taikoma „pirmojo paskyrimo taisyklė“, kai pacientai skatinami rinktis ekonomiškiausią, bet ne mažiau efektyvų vaistą!

Originalūs ir generiniai vaistai – ar jie tapatūs? Ar iš tiesų gydo vienodai? Kurie jų sukelia daugiau nepageidaujamų reakcijų? Viešoje erdvėje šia tema galima prisiskaityti pačių įvairiausių nuomonių. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kurie faktai yra tikslūs ir teisingi, o kurie – ne.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Kinijos premjerui Li Kečiangui (Li Keqiang), kuriame išsakomas Lietuvos pasirengimas padėti Kinijos institucijoms užkirsti kelią epidemijos plitimui pasaulyje. „Reiškiu solidarumą su Kinijos žmonėmis, medicinos srities darbuotojais ir tiesiogiai su epidemija kovojančiais specialistais, kurie nuolat stengiasi įveikti koronaviruso plitimą.