Sveikata
04.03. Koronavirusas neperduodamas ir neplinta per orą
Tokią išvadą paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) savo oficialioje interneto svetainėje. Tokiu būdu PSO paneigė vieną labiausiai paplitusių mitų, jog užsikrėsti galima net kvėpuojant tuo pačiu oru kaip ir infekuotasis.
Ingrida Zurlytė
Šis PSO pranešimas turi tapti oficialiu atsakymu į žiniasklaidoje ir ypač socialiniuose tinkluose nenusakomai plačiai tiražuojamus teiginius, kad neva ilgiau būnant toje pačioje patalpoje su ligoniu virusas gali būti perduodamas oru nuo sergančio žmogaus sveikam. Kitaip tariant, jeigu sveikas žmogus atsirastų toje vietoje, kur kvėpavo viruso nešiotojas, jis net po kelių valandų neva gali užsikrėsti tiesiog įkvėpęs „užkrėsto“ oro.
PSO pranešime aiškinama, kad užsikrėtimas įvyksta tiesiogiai perduodant sergančio žmogaus kvėpavimo takų (nosies arba burnos, kvėpuojant, čiaudant ar kosėjant) išskiriamus smulkius lašelius. Be to, užsikrečiama, kai sveikas žmogus yra visai šalia sergančiojo – maždaug apie metrą nuo jo ir arčiau.
Organizacija nustatė, kad virusą turintys lašeliai yra per sunkūs, kad jie galėtų užsibūti ore. Jie nusėda ant paviršių, bet ore jų nėra. Taigi, jeigu vaikštote ten, kur prieš keletą minučių ar valandų buvo sergantis žmogus, oro būdu užsikrėsti neįmanoma.
PSO pranešime teigia, jog analizuojant 75 465 COVID-19 atvejus Kinijoje, nebuvo pranešta apie viruso plitimą oru.
Pasaulio sveikatos organizacija dar kartą pabrėžė, kad apsaugą nuo viruso užtikrina socialinė distancija – ne mažiau kaip 1 metras nuo viruso nešiotojo, taip pat negalima liesti paviršių, ant kurių gali būti sergančio žmogaus kvėpavimo takų išskyrų ar seilių, būtina kruopščiai plauti rankas arba jas dezinfekuoti specialiomis priemonėmis.
Pastaruoju metu medicinos literatūroje paskelbti tyrimai rodo, kad koronavirusas sugeba išlikti ant tam tikrų paviršių nuo kelių valandų iki kelių dienų. Pavyzdžiui, ant vario paviršių – iki 4 valandų, ant kartono – iki 24 valandų, ant plastiko ar nerūdijančio plieno – iki 3 dienų. Panašūs rezultatai buvo gauti ir 2003 metais atipinės pneumonijos epidemiją sukėlusio koronaviruso SARS tyrimų metu.
O kas dėl drabužių? Honkonge atliktų laboratornių tyrimų rezultatai parodė, kad ant drabužių koronavirusas apskritai neišlieka ( šie tyrimai dar tikslinami – red. past.), o štai ant popieriaus – iki 24 valandų.
Kaip žmogus gali užsikrėsti COVID-2019?
Tam tikri koronavirusai yra perduodami nuo žmogaus žmogui, dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu, pavyzdžiui, namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje. COVID-2019 taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta su kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami.
Inkubacinis laikotarpis (t. y. laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo) yra nuo 2 iki 12 dienų. Nors žmonės dažniausiai būna užkrečiami, kai pasireiškia simptomai, kai kurie infekcijos nešiotojai gali perduoti virusą dar iki simptomų atsiradimo.
Plitimas per ore esančius aerozolius – labai specifinėmis aplinkybėmis
Komentuoja Ingrida Zurlytė, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė:
– Atkreipiame dėmesį, kad infekcijų plitimas tiek per lašelius (oro lašelinis), tiek per ore esančius aerozolius (smulkias daleles, kurios gali išsilaikyti ore ilgesnį laiką ir persiduoti per didesnį nei 1 metro atstumą) yra infekcijų plitimo oru būdai.
PSO paskelbtoje informacijoje patvirtinama, kad, turimais duomenimis, naujasis koronavirusas plinta oro-lašeliniu būdu, t.y. kai asmuo yra šalia (iki 1 metro atstumu) kito asmens, kuris gali būti užsikrėtęs virusu ir kuriam pasireiškia respiratoriniai požymiai (pvz., kosėjimas, čiaudėjimas), yra rizika, kad su išsiskyrusiais lašeliais virusas pateks į šalia esančio žmogaus burną, nosį ar akis.
Perdavimas taip pat gali vykti per daiktus, esančius artimiausioje aplinkoje aplink užsikrėtusį asmenį.
COVID-19 kontekste plitimas per ore esančius aerozolius galimas labai specifinėmis aplinkybėmis ir tam tikrose vietose, kuriose atliekamos procedūros ar palaikomasis gydymas, kaip, pavyzdžiui, intubacija, bronchoskopija ir kt., kurių metu susidaro aerozoliai.
PSO ir toliau atidžiai stebės ir analizuos skelbiamus mokslo tyrimų duomenis ir atnaujins skelbiamą informaciją, kai tik atsiras daugiau duomenų.
Atgal
