Didėjant koronaviruso infekcija užsikrėtusiųjų ir COVID-19 liga sergančių gyventojų skaičiui, VUL Santaros klinikos, kaip paslaugų teikimą Vilniaus regione organizuojanti įstaiga, jau nuo praėjusios savaitės tariasi su vadinamosiomis atraminėmis ligoninėmis dėl sripriai išaugusių pacientų srautų suvaldymo. Šios pamokos išmoktos pirmosios koronaviruso infekcijos bangos metu, dėl to iš anksto buvo imtasi organizuoti ir planuoti galimus žingsnius, kad kitos įstaigos spėtų pasiruošti, nuspręsti, kaip pertvarkys savo veiklą.

Jau netrukus lietuviai turės unikalią galimybę išgirsti mokslininkės, išradėjos ir verslininkės, siekiančios užkirsti kelią sudėtingoms ligoms, dr. Kianos Aran istoriją iš jos pačios lūpų. Spalio 20 dieną, 15 val. vyks tiesioginė platformos „Women in Biotech“ virtualaus renginio transliacija, kurioje savo patirtimi dirbant su naujausiomis technologijomis grįstais startuoliais bei jų vystymu ir išskirtiniais išradimais, sukėlusiais tikrą revoliuciją gyvybės mokslų sektoriuje, besidalinsianti mokslininkė skatins lietuvius prisidėti prie sveikesnio ir tvaresnio pasaulio kūrimo.

Atnaujinta tvarka, kaip gerinti darbuotojų psichikos sveikatą darbo vietose. Taip pat atnaujintas aprašas, kaip didinti mokyklų darbuotojų kompetencijas vaikų ir paauglių psichikos sveikatos srityje. Vadovaujantis minėtais SAM aprašais, jau nuo 2019 m. finansuojamos programos visose savivaldybėse, prisidedančios prie psichikos sveikatos stiprinimo Lietuvos įmonėse ir mokyklose.

Nustatyta, kad suaugęs žmogus privalo miegoti ne mažiau kaip aštuonias valandas. Tačiau dauguma žmonių miega nepakankamai, t. y. mažiau nei  septynias valandas. Jei tai trunka ilgiau kaip mėnesį, atsiranda nemiga, blogėja atmintis, atsiranda pirmieji nemalonūs senėjimo požymiai (oda nustoja švytėti, susiraukšlėja, atsiranda tamsūs ratilai po akimis).

Košmarai neleidžia ramiai išsimiegoti naktį, jaustis pailsėjusiam, o ir dieną padaro sunkesnę bei irzlesnę. Neramus vartymasis, staigūs prabudimai ar net surikimai turi labai giliai užslėptos naudos tiek mūsų sveikatai, tiek mūsų gyvenimui.

Magnis yra ne tik kaulų statybinė medžiaga, bet ir vienas reikalingiausių mineralų mūsų organizmui. Jis padeda palaikyti sveiką dantų būklę ir raumenų stiprumą. Taip pat jis daro didelę įtaką ir mūsų nervų sistemai.

Į šalies gydymo įstaigas jau pradedami tiekti gripo skiepai Šią savaitę bus paskirstyta net trečdalis visų šiam sezonui nupirktų dozių – maždaug 80 tūkst., įsigytų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Šiemet, kaip ir anksčiau, ligonių kasų kompensuojamomais gripo skiepais bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys. Rengiantis ateinančiam gripo sezonui Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) iš viso nupirko kiek daugiau nei 236 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių – 40 proc. daugiau nei pernai. Tam iš PSDF prireikė 2,2 mln. eurų.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų painioja peršalimo ligas ir gripą, todėl neretai gydosi netinkamais metodais, pastebi gydytojai ir vaistininkai. Anot jų, įsibėgėjant rudeniui, sergančiųjų ir besikreipiančių patarimo į vaistininkus sparčiai daugėja. Atvėsus orams,  vos spėjama pildyti lentynas priešvirusiniais ir imunitetą stiprinančiais preparatais. Jei žmonės renkasi tik simptomus slopinančius vaistus, nežinodami tikrosios ligos kilmės, dažniausiai po keleto dienų ji būna dar labiau įsismarkavusi. Būtina akcentuoti, kad gripas – daug rimtesnė liga. Netinkamai gydoma ji gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl ypač svarbu atskirti šias dvi ligas ir laiku pradėti tinkamą gydymą.

Pastarosios savaitės mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius – 50 tūkst. – pernelyg didelis, penktadienį teigė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovai. Nors užsikrėtimo atvejų ir mirties nuo COVID-19 atvejų kreivės veikiau plokštėja, nei skaičiai auga eksponentiškai, bendri pasaulio duomenys maskuoja augimą žemesniu, regionų ir lokaliniu lygmeniu.

Apsinuodyti galima ne tik nuodingais ar  nešviežiais, bet ir netinkamai paruoštais gerais grybais. Nemalonūs simptomai gali prasidėti ir suvalgius įprastai valgomų grybų, tad jeigu pradeda skaudėti pilvą, jį raižo, galbūt vėmėte, bet daugiau jokių simptomų nepastebite ir žinote, kad valgėte grybus, kuriuos pažįstate, tikriausiai tiesiog sustojo virškinimas ir organizmas nepajėgia suvirškinti suvalgytų grybų.

Prasidėjus rudeniui 402 žmonės iš juos prižiūrinčio gydytojo laukė ypatingo skambučio su žinia, kad jiems atsirado tinkamas organų donoras. Tai žmonės, kuriems kiti gydymo būdai nebetinka ir vienintelis būdas pasveikti ar gyventi kokybiškesnį gyvenimą – reikiamo organo (audinio) transplantacija. Ypatingas skambutis šiems žmonėms reiškia naują gyvenimo puslapį, o sulaukti skambučio įmanoma tik atsiradus tinkamam organų donorui. Vienas organų donoras gali išgelbėti net 7 pacientus.

Lietuvoje privalomai registruojamos 103 užkrečiamosios ligos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) - pagrindinė, specializuota sveikatos įstaiga, vykdanti Lietuvos gyventojų sergamumo visomis užkrečiamosiomis ligomis stebėseną bei nuolatos teikianti informaciją visuomenei apie situaciją ir šių ligų prevencijos priemones. Užkrečiamųjų ligų epidemiologinė stebėsena yra privaloma visose pasaulio šalyse. Kokiais principais registruojamos užkrečiamosios ligos Lietuvoje? Kiekvienoje šalyje užkrečiamųjų ligų stebėsenai yra naudojamos specializuotos užkrečiamųjų ligų stebėsenos informacinės sistemos. Lietuvoje visi susirgimų užkrečiamąja liga atvejai yra privalomai registruojami Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje. Apie visus konkrečių asmenų susirgimo atvejus, kuriuos diagnozuoja gydytojai, pranešimai yra perduodami skubos tvarka.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad jei COVID-19 susirgimų plitimas išliks aktyvus, gali būti ribojamos gydymo įstaigų teikiamos planinės paslaugos.

Kiekvienais metais sekso prekių kompanijos randa vis naujesnių, geresnių ir įdomesnių būdų, kaip sudominti pirkėjus. Galbūt jos ryžtasi sukurti naujus ar pagerinti jau turimus produktus, tačiau visa tai daro dėl to, kad tie žaislai atneštų daugiau malonumo. 

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis(endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonės rūpinasi sveikata ne tik sunegalavę, nemaža jų dalis lankosi pas medikus profilaktiškai ir nuolat stebi savo sveikatos būklę. Dauguma šalies gyventojų į gydytojus kreipiasi tik pajutę ligos simptomus, tačiau beveik penktadalis žmonių pasitikrina sveikatą kas pusmetį arba kas tris mėnesius. Dalis žmonių apžiūrai pas gydytoją užsuka kartą per mėnesį. Tokias tendencijas atskleidė reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurią draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu atliko „Nielsen”. Respondentų buvo pasiteirauta, kaip dažnai jie lankosi pas gydytoją.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kadrugpjūčio 10 d. karšti orai tęsis, kaitros rodiklis (kai tris dienas iš eilės aukščiausia oro temperatūra siekia ir viršija 30 °C) bus pasiektas didesnėje nei trečdalis šalies teritorijoje.

 Šokolado skoniu žmonija mėgaujasi jau daugiau nei 1000 metų, o Europoje jo fabrikai pradėti masiškai statyti Pramonės revoliucijos metu. Juodasis šokoladas – pirmoji ir pati gryniausia šio saldėsio rūšis, kuria galime mėgautis iki šiol.

Nuo erkinio encefalito gali apsaugoti tik skiepai. „Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Skiepytis nuo erkinio encefalito galima ištisus metus, tačiau erkių aktyvumo sezono metu rekomenduojama skiepytis „pagreitinta schema“