Poezija
01 04. Žuvusiam partizanui
Birutė Kemežaitė
Tavęs nevarė prievarta į kovą,
Linksmas dienas, jaunystę užmiršai,
Laisva valia tu save paaukojai,
Tėvynės šauksmui pirmas paklusai.
Prie vartų tau mergaitė šaukė - mojo:
"Sugrįžk! Sugrįžk su pergale pas mus!“
O rytmetys šaltom rasom raudojo,
Gal jautė, kad negrįši į namus.
Turėjai kartą nesėkmingą kovą,
Bet priešams gyvas tu nepatekai.
Iš keršto jie apnuoginę lavoną,
Už kojų vilko gatvių akmenais.
Tu turgaus aikštėj pamestas gulėjai
Mus priešų vėl pavergusių žiaurių,
Tiktai todėl, kad Lietuvą mylėjai,
Kad gynei tautą savo, bet ne jų.
Išvarė tavo seserį ir brolius,
Senus tėvus sudegino namuos,
Todėl, kad jie išauklėjo herojus,
Kurie nors mirs, bet laisvės neišduos.
Nedaug mūs žemėj šiandien idealų,
Kurie dėl kito gyvastį padės,
Tauriausios dvasios brolių partizanų
Mana širdis lig pat mirties gedės.
Atgal
