Poezija
11 23. Liudmila Olifson-Cerenia
Birutė Silevičienė
Lietuvos poetė, dainų kūrėja gimė Rusijoje. Gyvena Lietuvoje, Vilniuje.
2012 metais jos kūryba paskelbta Tarptautinės poetų ir publicistų asociacijos almanache „Vingis“. Tais pačiais metais išleistas jos eilėraščių rinkinys vaikams „Vasilisa“ rusų kalba.
2012 metais priimta į Tarptautinę rašytojų ir publicistų asociaciją ir Tarptautinę rašytojų gildiją.
Palinkėkime Liudmilai Olifson-Cerenia geros kloties kūrybos erdvėje ir gyvenime.
Valstybės laikraščio „Lietuvos Aidas“ skaitytojams pateikiu jos eilėraščių pluoštelį, išverstą į lietuvių kalbą.
Ieškojau tavęs
Kaip skausmą mano sielos nutildyti,
Tą, kuris stipresnis ir tą, kuris tylus
Kai joje visada tavo balsas girdimas.
Kaip norisi man jį suprasti!
O laimę nenoriu išgąsdinti,
Kai nuo manęs ji senai slėpėsi,
Galbūt tai tik sapnavosi,
Iš kelio man juk nepasukti!
Noriu žinoti, kad tai meilė.
Ir, kad siela mano gyva,
Krūtinėje nerimas laukimo –
Tavo žodžiai prisipažinimo.
Iki krašto aš Žemės nueisiu,
Gal tai ženklas man pasiųstas iš aukščiau,
Beveik jis šalia ir vis arčiau...
Aš čia savo meilę rasiu.
Nakties muzika
Aš pastatysiu ant rojalio žvakę
Padainuoti noriu apie meilę Tau.
Ir iki pačios rytinės žaros
Tegul meilės ugnis tavoji dega.
Šviesos visos užgeso senai,
Mums mėnulis šviečia į langą,
Prietemis ir židinio ugnies atšvaitai
Tingiai baigia degti naktyje.
O akys spindi meilės ugnele,
Jausmai, kaip dangus aukšti,
Kai sieloje melodijos skamba
Mūsų širdys nenumaldomai plaka.
Vis silpnesnės danguje ugnelės,
Šitą naktį mes vienumoje abu,
Ir bėga prisiminimo žodžiai,
Ir nuo jų sukasi galva.
Gegužės vakaras
Ir vėl vasara žydinčiom gėlėmis išpuošta,
Mus užburia savo grožyje,
Sodai žiedais baltais išdabinti
Ir medžiai mums plevena lapija.
Gražiom garbanom pasipuošė šermukšnis.
Nepastebimai greitai laikas bėga.
Apsupti vasaros gaiviu aromatu
Mes pašoksim, kaip anksčiau, iš naujo.
Gegužės vakaras vos jaučiama vėsa –
Nušvito saulėlydžio ugnimi,
Žvilgsniai švelnūs, mylimi džiugina
Ir mes lėtai šokyje plaukiame.
Ir džiaugias berželiai kartu su mumis,
Daineles gieda malonias paukšteliai.
Iki pačios aušros skamba muzika,
Dainos vasarai, laimei ir meilei.
Meilės muzika
Meilei sukurta daug dainų.
Nėra mielesnių jų,
Pasaulis b e jų būtų neįdomus,
Liūdnas jis ir tylus.
Tebėga melodijų bangos
Užburdamos mus,
Dienos šviesoje, mėnulio spindesy –
Kiekvieną dieną ir valandą.
Liejasi muzika veržli
Virš Tavęs ir manęs,
Nugindama piktus debesis –
Šviesą nešanti savimi.
Tegul dainuoja, kunkuliuoja, žavi,
Muzika sieloje dera,
Ir skambesys tegul plaukia
Neapšviečiamoje tamsoje.
Išeidamas – išeik
Išeidamas – išeik, sakoma,
Ir neverta sugrįžti atgal,
Nėra tikslo meilės maldauti,
Nors ir sunku poroms išsiskirti.
Patikėk tik savu likimu,
Tu eiki jį drąsiai sutikti,
Ir nebūk negailestingas sau,
Visos užtvaros, abejonės pasitrauks.
Laikas gydo žaizdas, palik praeitį,
Visą jaudulį, baimę ir skausmą.
Bus lengva, nuoskaudas atleidus,
Numetus nuo savo pečių.
Išeinant – išeiti paskubėk,
Neatsisveikink, nereikia, neverta,
Apmaudas, sielos skausmas
Tegul išeina, o įsiviešpataus joje džiaugsmas.
Kada nors mes susitiksime
Vėjas žaidžia gražuoliais lapais,
Sodai žydi ir paukščiai čiulba.
Kada nors mes susitiksime abudu,
Prabėgusių metų perversime puslapius.
Atskubės nauja mums saulėta vasara,
Atneš pavėluotą įkvėpimą,
Tai, kas kada tai pasimetė kažin kur,
Vedė mus į paklydimus ir nežinomybę.
Kaip daug žodžių meilei ir atvirumui –
Galėjom pasakyti viens kitam susitikus.
Ir be jokio gailesčio padovanoti,
Nuotaiką, mėlynakės vasaros vakarą.
Kada nors pasimatysime abudu,
Ir vėl mūs meilės valanda žvaigždėta taps,
Daugiau mes nebežaisime likimu,
Ir savo siekius įgyvendinsim rimtai.
Pakalbėk su manimi, pakalbėk
Pakalbėk su manimi, pakalbėk,
Bet apie ką, tik netylėk,
Tegul švelnūs žodžiai kalboje skambės,
Kad nuo jų suktųsi galva.
Tu papasakok apie dieną nuėjusią į praeitį,
Apie nuostabią ir pasakos naktį,
Kaip dainavome mes degant žvakei,
Kaip bučiniai buvo karšti.
Imkim pakalbėti apie šį bei tą,
Apie esamą, buvusį laiką,
Kur kiekvienoje dienoje ir naktyje aš ir tu,
Kuriame savo tikrovę iš svajonių.
Pasikalbėkime, nesvarbu apie ką,
Nors truputį, nors labai mažai,
Kaip daug norisi tau pasakyti,
Bet skubina naktis aušrą brėkštančią sutikti.
Iš rusų k. vertė Birutė Silevičienė
Atgal
