Poezija
06 07. Nenutilkit, dainos, mylimoj Dzūkijoj!
(Nauja dainelėdzūkams)
Kazys Serbenta
Dainuokite, jaunuoliai,
Dzūkijos daineles,
Mylėkit taip pat uoliai
Svajonių mergeles.
Užkopkite ant kalno –
Iš ten geriau matyt
Gražumas dzūkų krašto,
Nei galim apsakyt.
Nulipę jūs nuo kalno
Plačiau pasižvalgyt –
Užsėskite ant balno
Ir jokite tolyn.
Visur kvepės jums rožės,
Gvazdikai, jazminai,
Mergelių dzūkių grožis
Neblės jums amžinai.
Užsukite į Krokšlį,
Ten pailsės žirgai.
Priblokš jus Ūlos grožis.
Čia laukiami svečiai.
Dainuokite anūkai
Vaikystės daineles
Ir šokit kaip padūkę.
Mylėkit seneles.
Mylėkit kaime viską,
Ko mokė jus tėvai.
Džiaugsmu veidai lai tviska,
Kad viskas yr gerai.
Kai vaikščiosit pakrantėm
Porelėm prie Ūlos,
Seniai, sakysit matėm,
Gimtinės grožis koks!
Čia miškas, grybai, uogos,
Čia pasakos šilų.
Lai jūs nekanda uodas
Prie krūmų ir balų.
Daina visus lai lydi
Ir miestuos, ir kaimuos.
Dzūkiją kas tik myli,
Per amžius te dainuos.
Kūryba mūs Dzūkijos -
Iš kaimo gilumos
Ir mylimai Gimtinei
Skambėti nenustos.
Tad nenutilkit, dainos,
Dzūkijoj niekados.
Neturite jūs kainos!
Dainuos jus visados!
Atgal
