Poezija
05 11. ***
Jonas Viesulas
Ezopo pasakėčios nemirtingos,
Ir jų dėka Krylovas
Tapo įspūdingas,
talentingas,
Dažnai, net nesivargindamas,
Kūrė plagiatus,
Visi jį skaitė,
Galvodami : jis- didis,
Déjà, ne talentu,-
Savo idėjų bankrotu..
Man noris prisimint
Ezopo pasakėčią apie lapę:
Nepasiekia ji vynuogių –
Ji šaukia :-žalios!
Pas mus Marijos žemėj- Lietuvoj
Esi protingas,
esi gabus,
tačiau prieš bosą - vadą neatsiklaupei,
stuobrys ir švelniai tariant,–
tu kvailys…
tik padlaižūnai žino,
iš kur vėjas pučia,
savos garbės jie nepažinę-
vadams eiles ir panegerikas
jie kuria,-
matyt patinka būti smiltele
prie kieto mūro,
nors šiandien reikia
už tiesą stot,
nepabijot,
aukštai iškelta galva,
nesvyruot,
užstoti žmogų skriaudžiamą
krūtine
ir visu kūnu.
Tada ir žemėj Lietuvoj,
ne tik Tėvynės ąžuolai,-
Žmogus žaliuos ,
Kaip brolis brolį apkabins,
Tave supras ir išklausys,
Prie skobnių nusilenkęs
Pasodins ,
Ir duona kasdienine
Pasidalins,
Ir atsidusęs ,pasakys :
Kaip gera gera Lietuvoj-
Gyventi,klysti ir suklupus
vėl atgimti, atsitiesti…
Aplinkui tiek gerų draugų,
Nebūkim abejingi,
Būkime kartu
Atgal
