Poezija
03 15. NENUTILKIT, DAINOS, GIMTOJ SUVALKIJOJ! DAINA
Kazys Serbenta
Žodžiai Kazio Serbentos(Vilnius)
Melodija Antaninos Serbentienės (Vilnius)
Muzika Remigijos Serbentienės (Kazlų kaimas)
Dovanojame Kazlų kaimo bendruomenei ir visai Suvalkijai
2012-08-22
Nenutilkit, dainos, gimtoj Suvalkijoj
Vėl senoj sodyboj obelys žydės.
Kaime susirinkus malonioj draugijoj
Vėl prisiminimų daina mus lydės.
Jau kieme mokyklos mes padarėm pradžią.
Buvom susirinkę visi kas gyvi.
Šia proga sukurtą gavom dainą gražią,-
Dainą šią jau traukia jauni ir seni.
Galime didžiuotis, iš šio kaimo kilę,
Čia juk mus išmokė būt tokiais gerais.
Tą mes prisiminkim, kas lik šiol išlikę,
Dar gyvi šioj žemėj šiais naujais laikais.
Mes iš čia išėjom į platų pasaulį
Laimės, mokslų siekti dėl visos tautos.
Mums ilgai reikėjo studijuot ir gaublį,
Kol išmokom siekti ne tik sau naudos.
Kur mes susirinkom, pirma šviesa kilo
Pokario žiaurybių tais sunkiais laikais.
Niekad nepamiršim nei to žalio šilo,
Kaip mokyklon ėjom tėviškių takais.
Kaime mus Švietėja – Štrimaitienė mokė,-
Tad geriausiais žodžiais reikia ją minėt.
Šioj mažoj mokykloj daug ko mus išmokė,-
Turim amžinosios šviesos jai linkėt!
Pagarbą jai reiškėm dar mokslo nebaigę,
Reik kartoti nuolat, nevalia tylėt:
Čia Ji mus išmokė tarti pirmą raidę,
Mokė mus Tėvynę, gimtinę mylėt!
O, kad čia dar būtų mūs miela Švietėja!
Mes jai padainuotum iš visos širdies,
Švelniai Jai sakytum: mūs Geroji Fėja!
Mes Jai pasakytum: ačiū Jums išties!
Reikia prisiminti, kas jaunystėj buvo.
Turim pamąstyti, kas yra, kas bus.
Taip mes sužinosim – daug kas nepražuvo,-
Reikia neužversti praeities lapus.
Jeigu mes ir darėm ką nors šakar – makar,-
To jau nelaikykim liūdesiu giliu.
Turim siekt daryti, ko nespėjom vakar,
Niekad nesakykim: jau vėlu, vėlu...
Jau žynys apsakė tokį gražų laiką:
Kaime mūs anūkų anūkai gyvens;
Kad čia jie dainuos vėl savo meilės dainą,
Kad jie skins vėl žiedus vėlyvo rudens.
Galim neliūdėti, mieli Suvalkiečiai,-
Mūsų kaimo laukia šviesi ateitis.
Šiandien tad dainuokim, mylimi kraštiečiai,-
Mūs vaikai jau žino, kokia praeitis.
Turi nebelikti melo ir apgaulės,
To, kas dar pasėta negerų žmonių.
Kaime turi būti daugiau džiaugsmo, saulės.
Kaime turi būti bičių, avilių.
Kad darbštuolės bitės visada primintų,
Kaip čia dirbo, triūsė mūs geri tėvai.
Gal ir neteisybės visiškai neliktų,
Niekas nesakytų: kaimą palikai!
Lai netyla dainos gimtoj Suvalkijoj,
Šiam gražiajam kaime prie Kazlų Rūdos,
Teskamba iš lūpų šiandien mūs draugijoj,
Skamba lai iš lūpų ir kitos kartos.
Lūpom ir iš lūpų, iš kartos į kartą
Dainos Suvalkijoj lai visus lydės.
Mes išgirsim gaudžiant ir Bažnyčios varpą,
Dainos, o ir giesmės, kai reiks lai padės.
Tad skambėkit, dainos, gimtoj Suvalkijoj
Apie tą kas buvo ir kas čia dar bus,
Apie gerus darbus šioj gražioj bendrijoj,
Apie visą kaimą, miškus ir laukus.
Ši ir kitos dainos, dėl šio kaimo gimę,
Mūsų Suvalkijoj lai sklinda plačiai.
Taip mes padainuoti jau seniai ketinę,
Žemėj šioje esam ne tiktai svečiai!
Atgal
