Poezija

11 16. Rožinis Zygfridas

Elina Naujokaitienė

Bulvės ant kapų. Sustingę meilės idealai.

Staiga sustojusi paroda.

Vėduoklė sunaikino mašinas.

Fernando Casanova su saldžiu patiekalu.

Ir būrėja iš vyzdžių. Nepraeinamas skydas.

Nimfa sodininkė , baltoji nosinaitė,

su nudžiautais Vytauto Kubiliaus škaplieriais.

Netrukdyk mylėtis. Paskaita uždara.

Versalio aristokratinė simfonija.

Su apsvertu ir suimtu katinu. Neprisikėlusiu laišku.

Marinuoti bulvių žiedai. Apnuoginta Vytauto Kubiliaus karalystė.

Kadetai su šiaudiniu šiaudu.

Nėra rožinių kojų. Schumanu mane jau palaikė.

Kurį laiką ir aš laikyta Schumanu. Nieko nenutuokianti publika.

Negaliu atitraukti lūpų nuo tavo buto.

Rausvasis flamingas su juoda anakonda. Ir ji praėjo jauna.

Tvarsliavos su florograma jau nėra.

Pamišėlių drugys.

Kaip atrodo apsuodinti chano.

Tai ne paskaita, bet aristokratinė simfonija.

Aristokratinė simbolika.

Jų kelių niekas nedulkins. Švelni mylima rožė,

pažįstama iš kruvino antspaudo.

Mots cassees, sudužę žodžiai.

Sraigė, lindinti tulpėje.

Vagos kristalas. Seneliai, stilingai šaudantys į anūkes.

Jaučio gaidukas, aistrų skėtis ir apsiaustas.

Svajonių vaikai kieti.

Rusijos kvietys su kaulų bosu ir braške žvakėje.

Ši šuba palaikyta Schumanu.