Poezija
11 06. Kai viskas taip aišku
Romas Vorevičius
Išburk. Manyje su manim pasėdėk...
Patylėk su manim žydintį Vėlinių vakarą...
Išburk, kad nieks neskaudėtų Išėjus...
Prabilk į pakrantes. Aš nemokėjau...
Išburk, kad per amžius nevystų klevai...
Kad pareitų iš ryto užgimę vaikai...
Išburk pirmąjį ir antrąjį prisilietimą...
Jaunystės žemuogių pynės surišimą...
Išburk, kad tau nueinant neskaudėtų...
Kad nemokėčiau nei lot, nei liūdėti...
Viską suradęs, vardu niekada nevadintas...
Gėlyne prigulsiu nasturtom apgirtęs...
Išburk, kad mokėčiau debesim vaikščioti vienas...
Ryto rasoj atpažinti ražienas...
***
Tarp nedulkėto Tavo antkapio raidžių...
Kai viskas viskas šioj žemėj aišku...
Kartais taip skaudžiai per aišku...
Atgal
