Poezija
08 07. Gudrusis durnius
Rudolfas Minajevas
Jei žmogaus netikęs protas,
Tai pavojaus jokio.
Apsimetėlio tiktai
Kaip kipšo bijoki!
Gurins kur nors apiplyšęs,
Kaulydamas cento.
Oi, menkučiai tokie kyšiai!
Visi mes suprantam!
„Dirba“ telefono sukčiai:
„Tau, mamyt, nelaimė!“
Dėmesingas ypač būk čia,
Apmulkins savaime!
Tūlas naujus rūbus mikliai
Purvais aplipdyti
Gali, kad kitas sustektų!
„Duok naujų, broleli!“
„Juk meluoti negarbinga“ –
Viešpaties sakyta!
O Seime tokių nestinga
Vienas paskui kitą
Kelia mokesčius ir kainas.
Kentėki, varguoli!
Gudrus durnius pirmyn eina,
Ieško minkšto guolio!
Reikia tokiam žodį tarti:
„Eik dirbti, išminčiau!“
O nenorinčius to, vyre,
Už grotų sodinčiau!
Atgal
