Poezija
02 24. Poezija
Tautos sūnau
Ambroziejus Jankus
Stovėk, tautos sūnau,
kaip ąžuolas ant Gedimino kalno,
iškelk nuvargusias rankas
už Lietuvą tėvynę mūsų šventą.
Nes staugia ant kalno vilkas,
kur miškai girdėjo garsą.
Tėvynė, sūnau, tave gerbia,
kur neši didvyrio vardą.
Nestovėk prie pamatų sugriautų.
Statyk Lietuvą iš naujo.
Ir eis Tauta kartu
Į Europos tautų pasaulį.
Nes tavo garsas buvo girdėti,
tarp kankintojų ateivių,
ir Europa suprato Lietuvos šviesą,
kuri neša gyvenimą naują.
Dėlto tu tautos didvyris,
tarp žuvusiųjų ir tavo garsas.
Tu Vytauto Lietuvos karžygys,
kur skamba Tavo garbės varpas.
Dormeo reklama
Kęstutis Trečiakauskas
Dormeo – tai miegas ir seksas saldus,
Daug kartų saldesnis nei bičių medus.
Tai puikiai įrodė Šekspyro Romeo,
Paguldęs Džuljetą ant minkšto dormeo.
Alimentų nebus
Aš jau toli, aš jau labai toli,
Palikęs ir namus, ir gimtą šalį,
Tad tu manęs surast nebegali.
Net antstoliai manęs pagaut negali.
Apie rūkymo naudą
Kad žudo rūkymas – tiesa,
Tačiau tiesa ta ne visa,
Nes dūmas malonumą teikia.
Todėl vis tiek rūkyti reikia.
Nors malonu rūkyt, tačiau
Žinok – nustipsi daug anksčiau.
Apie pirmą blyną
Gal kepėjas nepatyręs
Arba kaltos girnos.
Bet jei blynas neprisvilęs,
Reiškia jis ne pirmas.
Nuo papiruso iki papiroso
Ko mes pasimokėm iš senovės?
Iš papiruso padarėm papirosą.
Netgi maratone susimovėm –
Vos gyvi nubėgam trumpą krosą.
Kaip įveikti tvorą
Per tvorą nereikia šokti –
Gali susiplėšyt kelnes,
Arba ir šiaip apsijuokti,
Batus pamest, kad jį velnias.
Protingi tvorą išlaužia,
Tvoroj pasidaro skylę
Ir nesvarbu, kad per skylę šliaužia –
Drąsius tauta gerbia, myli.
Atgal
