Poezija
01 27. Saulė Sartuose
Antanas Aleknonis
O saule, nušviski šį rytą anksčiau.
Per ilgąją naktį čia žvaigždės vis tviska
ir Žemę aprengia baltai.
Vėjelis nendrynais nudvelkia gaivia ruduma,
ir ilgesį prikelia meilės dievaitei
baltų kopų Nidos skliaute,
kur auštantį rytą kirai vis plasnoja
šėmų plunksnų laisvės sparnais
dausų tolumon Paukščių Tako aukštybe,
kur juodos nakties gilumoj
iš stingstančio kūno motulės
išskrido praamžio šalin tik siela,
kad niekad negrįžtų į žaliąją žemę,
kur sensta visi jos vaikai
sveiki ir laimingi, kol savus namus randa
ir miega giliai.
Ne sapne ieškokime laimės,
gyvi žemės žmonės,
atrasim kol savo Sartus.
