Poezija
01 20. Tikėjimo broliai
Algimantas Daugėla
Daug šimtmečių, kaip broliai,
Vienoj bažnyčioj Dievą meldžiam,
Petys petin sustoję,
Bendrus ir priešus mušėm.
Jiems mūs garbi žemelė
Kadais karalių, karalienę,
Garsius poetus išaugino,
Gražiosios kaimynystės aidas
Po platų svietą sklido.
Tik štai, staiga, puiki draugystė
Ėmė - sušlubavo, nes matote,
Kažkas, kažkur, kažkaip
Ant kojos, mat, užmynė.
O, pasirodo, viskuo kaltas
Mažas tas žvirblelis, tai jis
Garbiam ereliui koją bus užmynęs.
Nubaust žvirblelį pataria
Dvigalvis net kaimynas,
Tai kaip gali čia nusileisti
Tokiam mažam paukšteliui.
O man sunku suprasti brolius Kristuj,
Kada jie meilę artimajam čia pat
Pamiršta už bažnyčios slenksčio.
