Poezija
01 20. Gruodo Lietuva
Antanas Aleknonis
Jau gruodu pabalę laukai.
Rudos viksvos. Vanduo seklumų
po ledu ir upokšniai lėti
per pelkyną užmigę. Ramiai
teks iškęsti žiemužę pūgų,
speigą jaukiai aprengt kailiniais,
durpele pabarstyti. Sausu
kaip smagu pabraidyti sniegu
ir nugrimzt supustyton pusnin,
pašnekėt su nakties vėjeliu,
paklausyt margo genio pušy
ir poškėjimo medžio šerdy.
Visi esame, laimė, gyvi,
pasiskųsti nepratę. Loki,
ko Nerin taip mažuliu teki
- lig Šventosios dar tau taip toli.
