Poezija
2023.12.13. Adventus (lot. Atėjimas)
Rita Bijeikytė - Gatautė
Stalas, staltiesė balta, girliandos,
Adventovainikas...
O jame iškilios žvakės dega,
Jų liepsnelės tarsi drugeliai plevena,
Sparneliai rožiniai, melsvi...
Pasiklausyk, mielas žmogau,
Kaip klausosi naktis dienos,
Mėnuo – Aušrinės.
Gal angelas Tau žinią neša,
Juk greit Naujieji metai!
Kelies, eini išlaisvinta širdim, neši vaisius,
Dar šalnai nepakirtus jų aromatingų syvų,
Dedi ant bendro stalo ― tarsi auką,
O lūpos ištaria žodžius:
Žaliuoki, Advento vainike,
Išpuoštas eglių šakomis.
Širdie, suprask ir kantriai lauki ―
Susitikimo džiaugsmo.
Šviesa te persmelkia tave, mane …
Advento būsenoje
Nors dažnos darganos ir temsta,
Širdy viltis tauri negęsta.
Surasti šaltinėlio vietą,
Nakty mintis gyli nemiega.
Nuo kranto žaliaskarė moja,
Prisiekusi žaliuoti amžinai.
O mintys šviesiaveidės šoka,
Nuskaistytos širdies pranašai.
Žaliuoti eglei žaliaskarei,
Man į tylą vis kalbėti
Ir patikėti nuojauta šventai,
Radau, ko taip ilgai ieškojau.
Prakilnioji Karaliene Marija
Nebijokim savo mažumo,
skruzdės tai nebijo.
Mūsų malda yra kasdienė -
Didi ir nuolatinė.
Einam, klumpam ir keliamės
Su rytine malda kaip duona.
Atveriam širdis ir lenkiamės
Prie dvasinės Motinos kojų.
O prakilnioji Karaliene Marija!
Su puošnia karūna ant galvos,
Mes tavo vaikai – karalaičiai,
Einam vedami Tavo jėgos !
Saulės zuikutis
Per sniego lauką bėga saulės zuikutis,
Joks vėjas negali jo pavyti.
Taip žodis užgimęs – žemėj vaikutis,
Jo balsas nuaidi ir nori skristi.
Nori skristi per širdis, ne medžių viršūnėm,
Per sausrą, lietų, netektis pakilti.
Nori kviesti iš tolių, nepasiekiamų aukščių,
Ilgesiu į širdį taką praminti.
Taką praminti į Viešpaties širdį,
Dialogą megzti, žmogų branginti.
Atgal