Poezija
2023.10.23.VĖLINIŲ NAKTĮ
ALBINAS ANTANAS KAZLAUSKAS
Nudraskys paskutinius lapus
Įsisiautėjęs lapkričio vėjas,
O nuojauta dar slapčiomis
Kantriai lauks atidaromų durų...
Gal sugrįš visi žemės vaikai,
Į nebūtį tamsią išėję,
Sužėruos atminties gelmėje
Žiburėlių pulsuojančių jūra?
Įsisiautėjęs lapkričio vėjas,
O nuojauta dar slapčiomis
Kantriai lauks atidaromų durų...
Gal sugrįš visi žemės vaikai,
Į nebūtį tamsią išėję,
Sužėruos atminties gelmėje
Žiburėlių pulsuojančių jūra?
O po amžino bėgsmo skliautais,
Žemės veidą sietynais apklojus,
Čia nematoma laiko gija
Vėl sujungs išsklaidytus takus...
Suvirpės širdyje praeitis,
Kris vėl žiedlapių lietūs po kojom,
Tarsi kristų vakarėj tyloj
Likimų šešėlis sunkus...
Žemės veidą sietynais apklojus,
Čia nematoma laiko gija
Vėl sujungs išsklaidytus takus...
Suvirpės širdyje praeitis,
Kris vėl žiedlapių lietūs po kojom,
Tarsi kristų vakarėj tyloj
Likimų šešėlis sunkus...