Poezija
01 13. Sausio 13-oji
Vacius Skaudviliškis (Sakalauskas)
Naktis siaubingai buvo nerami...
Mes niekad nepamiršim šitos datos,
Kai laisvės vėliavą iškėlėme pirmi,
Pirmi mes griovėm komunizmo kazematus.
Visam pasauly garsiai nuaidėjo
Žinia, kaip žaibas ir kaip šūvis iš patrankos:
„Tarybų sąjunga staiga byrėt pradėjo...
Beginkliai žmonės rankomis sustabdė tankus“.
Studentas, žemdirbys, sena močiutė,
Dar daug kitų Tėvynės patriotų,
Tarp jų Loreta Asanavičiutė,
Stovėjo mirtinai, lyg nieko nebijotų.
Pikti kareiviai, žvilgsnis jų ledinis.
Jie siautėjo lyg būtų ko apsėsti,
Kaip šunys alkani nutrūkę nuo grandinės,
Norėjo mus suplėšyt ir suėsti.
Nuo automatų salvių, šūvių iš patrankų
Stovėję žmonės net apkurst galėjo.
Tvirtai susikabinę nepaleido rankų
Ir okupantų tankus nugalėjo...
Sutraiškytas jaunos merginos kūnas
Ir tanko vikšrais, ir šarvuočio ratais.
Iš Pskovo atvažiavęs atėjūnas
Per Laisvės veidą perėjo kerziniais batais.
Tėvynės didvyrių vardai, tarp jų – Loreta,
Padangėj plevėsos trispalvės fone,
Užims jiems deramą garbingą vietą
Tautos didvyrių Panteone.
Maža tauta, nedidelė valstybė,
Negali pasigirti žemės plotais.
Bet ji stipri dvasia, garsi savo rūstybe,
Ir laisvę ginančiais Tėvynės patriotais.
Atgal
