Poezija
2023.02.05. JAU BĖGA IŠ SODOMOS
Kęstutis Trečiakauskas
Jau bėga iš Sodomos Lotas.
Žmona tuoj virs į druskos stulpą...
Keistai pasaulis sudėliotas.
Gal vėl įteiks raudoną tulpę?
Kas nors ir vėl kartos, kad žino.
Tampys ir valkios įtarimą.
Ne tie, ne tie prisipažino...
Net per mišias jau juokas ima.
Kariaukite, kol galvos sveikos!
Nes protas jau seniai nesveikas...
Teisus bus tik kareivis Šveikas.
Jis vienas mūsų labui veikia.
O mea culpa! Mea culpa!
Ar jau pabėgo draugas Lotas?
Tai pabučiuokit druskos stulpą.
O kurgi Poncijus? Pilotas?
JIE ŽINO
Jie žino, kad meluoja.
Ir tu gerai žinai.
Bet sutartys - galioja.
Jas mokam mintinai.
Pateisinkim tą melą.
Įtikinkim kitus.
Įrodę savo galią,
Patvirrtinsim aktus.
Tiesa ir melas tampa
Jau sukergta žinia.
Tupės ramiai už kampo
Patenkinta minia.
Nebus draugų nei priešų.
Problemų nebeliks.
Tik antrankiai ant riešų.
Bet jie visiems patiks...
ŽAIBOLAIDIS
Mes keiksmažodžio ne šiaip sau nusigriebiam.
Kaip žaibolaidžio. Kad netrankytume kumščiu.
Net jei žodžiai nepadoriai riebūs,
Neatsako mums, nors keista, tuo pačiu.
Tik sarkastiškai į barzdą pakikena.
Pyktis jų ramybės nesudrums.
Puikiai jie įvaldę triuką seną.
Gins savus. Už jus jie nesigrums.
Tas prasčiokiškas mužiko patiklumas!
Tas gebėjimas tik paburnot ir nusispjaut...
Pralaimėjimas - ir silpnas, ir suglumęs.
Niekas jam neleis ir derliaus pjaut.
Ne Martynui tas dangaus žydrumas.
Tai kitiems tie milijonai, milijardai...
Tegul žiopso sau, kaip auga rūmas...
Pats juk kaltas ateitį suardęs.
Na, pademonstruok tą vergo būdą!
Dar parėkauk. Niekam tai nekliūna...
Pats kaip šuo lendi į savo būdą.
Pamaknojęs po mėšlyną ir po liūną.
LYG SVETIMI
Lyg nematytų. Praslenka pro šalį.
Nepasisveikina. Lyg būtų svetimi...
Kodėl tokie nutolę ir atšalę?
Nebepasikalbu ir aš su savimi.
Aš pats sau svetimas.Tačiau visai nenoriu.
Susipažinti.Ir širdies atvert.
Tik pažvelgiu liūdnai į kalendorių-
Nėra nei laiko, nei kam nors patart...
AŠTUNTAS ŠIMTMETIS
Aštuntą šimtmetį pradėjo mūsų Vilnius.
Sostapilis. Nors daug kančių prityręs,
Išliko. Kaip ir mes - garbingi, kilnūs.
Bet nebežinom jau - kas moteris, kas vyras.
Išmanūs vištgaidžiai tiesiog vadina žmoga.
Taip pritarė patsai universitas!
Mat, jei pažvelgsit į save, į nuogą,
Lyties verdiktas ten neparašytas.
Kiekvienas pats nuspręs - ar karvė jis, ar jautis.
Ar jau kumelės-asilo hibridas?
Nes biologija visai nėra ko kliautis!
Kas "mokslu netiki", tas jau ne ten įbridęs.
Mes jau pasaulį matom - tik globalų.
Kaip komunizmą. Vakar dar žadėtą...
Beveik atėjom ir prie ponų stalo.
Po juo ir mums ten išėdų padėta.
Nors ir apseilėta. Ir, aišku, apkramtyta...
Bet gausime ir vieną kitą kaulą!
Ir viskas taip - kaip buvo pasakyta!
Pagarbinkime naują žemės saulę!
