Poezija
2023.02.02. GALVOKIM APIE ŠVENTĘ
Kęstutis Trečiakauskas
Vasarį pradedam neramūs ir sudirgę.
Daugybė klausimų. Atsakymų - nėra...
Galėčiau žodį tart ir nuramint, bet irgi
Esu tame beprotiškam kare.
Kažkas lyg įsikibęs į rankovę
Vėl traukia, tempia, rėkauja piktai.
Po šimts! Palikime, pamirškime tą kovą.
Ji nepadės tėvynei pamirštai.
Galvokim apie savo šventę. Apie šventę!
Apie tėvynę - kaip maldos namus.
Atėjom ne išnykti, o gyventi.
Tik čia Apvaizda gina, saugo mus.
KRYŽKELĖJ
Kryžkelėj vėl abejonėmis susirgęs
Stoviu nuo žūties tiktai per plauką...
Kairėje prarasčiau savo žirgą,
Bet ir dešinėj manęs nelaukia.
Grįžt atgal ? Tenai sugriuvęs tiltas...
Ten tiktai nuodėguliai, griuvėsiai...
Niekur naujas takas nesupiltas.
Likom vienu du su žirgu. Likom dviese...
Ne, žinau, kad nieko nepatarsi.
Jau gana tų žodžių nudėvėtų.
Tu atėmęs žirgą žemę arsi...
O aš vėlei likčiau kvailio vietoj...
GAL JAU "ADVOKATAUJA"?
Nors Prokurorė tarė
Protingą, aiškų žodį,
Tie, nieko nepadarę,
Pikti, kad neužuodė.
Savų kėslų, intrigų
Iš fondų naftalino,
Kur patys jau įstrigo
Ir mus juo apdalino.
Tuoj pagadino orą
Sisteminis "kilbukas",
Nors tai koktu, nedora...
Bet gal jisai ne bukas ?
Gal jau "advokatauja"
Visa šlykščia esybe?
Tuojau įpūs ir tau ją -
Teisybės neteisybę.
TE IŠNYKSTA DARGANA
Nuo Šventosios ir nuo Merkio,
Nuo Dubysos ir Dysnų,
Kur šiluos gegutė verkia,
Aš į Lietuvą einu.
Kad delnais uždengčiau kančią,
Tegul skamba vien daina !
Išsilaisvinom nuo pančių,
Te išnyks ir dargana!
TAI "VARDAN KO ?"
Jei mes ne žvėrys, kam taip rietis?
Kam stengiamės įkąst skaudžiau?
Kur gailestingas samarietis?
Aš apskritai jo nemačiau.
Tiktai godumas, tik pavydas.
Nei pagarbos, nei atjautos...
Teks slėptis žmogų vien išvydus...
O šauks ir rėkaus: "Vardan tos!"
Tai "vardan ko" mums snukį daužo?
Ar "vardan tos", ar jau "ne tos"?
Savus mes deginam ant laužo
Dėl svetimųjų atvežtos.
Be vardo. Be kalbos. Be rašto.
Ir be lyties. Ir be galvos...
Kad net analuose nerastų,
Jog būta žemės Lietuvos...
