Poezija
2023.01.30. KAIP TAS GAIDYS
Kęstutis Trečiakauskas
Gaidys giedodamas savęs negirdi.
Užrietęs galvą, užkemša ausis.
Kaip ir žmogus, kur neima į širdį.
Ne tik savęs. Jis nieko neklausys.
Kaip tas gaidys. Tik savo giesmę gieda.
O vištos klauso jo. Ir visada klausys.
Nes būt višta vištidėje ne gėda.
O žmonės ar atsikemša ausis?
O GAL DELYRAS ?
Išgirdau ko niekad negirdėjau.
Pamačiau ko niekad nemačiau.
Kam, kada ir kuo aš nusidėjau?
Ką į sandėrį, į suokalbį kviečiau?
Gal haliucinacijos? O gal delyras ?
Gęsta sąmonės mažytis spindulys.
Išprotėjam kaip karalius Lyras.
Drumstos mintys pačios pasiklys.
Dievą numarinęs Nyčė rodo
Šimtą viešpataujančių stabų.
Liko mums dalia varlės ar uodo...
Netikėkime. Nes viskas nuostabu...
VISI PRITARS
Liberalų saulužėlė
Jau arti laidos.
Naujos nuotaikos sužėlė.
Laukime bėdos.
Visą milijonų turtą
Vienas susigrobia.
Bet visi akli, apkurtę,
Greit praras ir trobą.
Nes visi pritars tai tvarkai.
Ir naujai moralei.
Kur tie, kur dar tyliai verkia?
Kur jie, po paraliais?
GANA !
Geriausiais norais kelias jau išgrįstas.
Į patį pragarą. Į jo gelmių gelmes.
Šuoliuojame į jas kaip žirgas ristas.
Ne priešų vejami. Mes patys. Mes !
Mes patys teisinam ir savo žūtį ginam.
Niekšybės niekas nepasmerks ir nenubaus.
Tik uolų duobkasį tėvynei išauginam.
Tad, broliai, nieko, nieko nuostabaus.
Kad mus naudingais idiotais laiko.
Gal išeitis jau tik giljotina ?
Nesugebam apgint net mažo vaiko...
Kada išdrįsim pasakyt: gana !
Gana mums piršt narkotikus ir žmogą!
Gana to melo, pedofilijos ! Gana !
Nuo apsimetėlių šlykštūnų daros bloga.
Teaušta Lietuvai Jos Laisvė! Jos diena !
NEPAKARTOKIME KLAIDOS
Dabar ne paskalų, ne juoko metas.
Jau net vėluojam susivokt ir apsispręst.
Įremtas į pakaušį automatas.
Mums reikia apkasus, ne palapinę ręst.
Tiek kartų skaudžiai esame išduoti.
Nepakartokim lemiamos klaidos.
Išmokim priešų klastą atkoduoti.
Daugiau mums niekas progos nebeduos.
