Poezija
2023.01.28. KUR SMILGA TEKĖJO
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Kur Smilga tekėjo,
Ten saulė pakilo,
Ten lauką akėjo
Artojai prie šilo.
Kiekvieną pavasarį
Arė ir sėjo,
Ir triūsė per vasarą,
Laukė rugsėjo.
O rudenį vėlų
Kieme tarp rakandų,
Kai žydinčią gėlę
Jau šalnos pakando.
Ir jie žilą plauką
Delnais pasiglostė.
Tik Smilga vis plaukė
Pro šventą jų uostą.
Gandrai jau išskrido.
Toks oras paklaikęs.
Į Smilgą įbrido
Tik užmirštas laikas.
Vaikai ir senoliai
Sugulę į karstą.
Kur dingote, broliai?
Visi išsibarstę...
O Smilga vis plaukia.
Lėta ir nusekusi...
Jos niekas nelaukia.
Ji viską pasakiusi...
NE LABA DIENA
Diena laba jau ne laba.
Tiesiog šlykštus skandalas!
Visai pradingo pagarba.
Visai pradingo pagarba.
Nejau atėjo galas?
Tokios dėmės nenusiplaus.
Užteks meluoti, kvailinti.
Nuo apsimetėlio šlykštaus
Nudirs ėriuko kailinius.
Nors išryškės, kas ko verti,
Bet ko bus vertos kančios?
Jei bus teisybė taip arti,
O mes ir liksim pančiuos...
Per maža dar tikros doros.
Dar stebim tik spektaklį...
Todėl kas nori sudoros.
Ir kilpą ners ant kaklo.
Lėtai mes bręstam. Per lėtai.
Netaisomos net klaidos...
Vien džiaugsmą šaldantys ledai...
Nejau ir tai palaidos?
NEREIKIA NIEKO
Ar priešas draugas? Ar draugas priešas?
Nebeįstengiam nieko atskirti.
Slapčiausias daiktas be galo viešas.
Keikiam prakeikiam, ką turim girti.
Gerėja blogis. Blogėja gėris.
Avis įkanda. Vilkas pagaili.
O abstinentas, viską pragėręs,
Parduoda savo svetimą kailį.
Nereikia nieko, kas reikalinga.
Užgęsta naktį žvaigždžių sietynas.
Visos svajonės skradžiai prasminga.
Sąžinę slegia akmuo ištinęs.
Mes jau sugrįžom, dar neišėję.
Sukasi žemė. Bet ne į rytus.
Debesys dingo neišlašėję.
Nė vienas darbas nepadarytas...
KITAIP MĄSTYT - NEĮGALU
Ir demagogija tiesa netapo.
Tik "operacija" jau tapusi karu...
Bejėgiškai niekšybės mastą slepia
Imperijos , jau springstančios krauju.
Trapus pasauli, privalai budėti!
Nevenk atsakomybės, pareigos.
Neleisk jiems apsimest, kad niekuo dėti.
Nelauk, kol ir sveiki pasiligos.
Kai beprotybė neigia sveiką protą,
Ir auklėti, ir gydyt ją - vėlu.
Išoperuot tik "operaciją" kraujuotą!
Kitaip mąstyt - tiesiog neįgalu.
KAD KITI NESPRĘSTŲ
Prašau atleisti man, bičiuli,
Už skaudžiai gniuždančią mus tiesą.
Per daug aukų jau žemėj guli,
O ranką kaulėtą vėl tiesia.
Tie patys.Kur netiesą skelbia.
Naikina sąmonę ir sąžinę.
Vaizduoja teikiantys pagalbą,
O patys murkdo mus į nežinią.
Kol turim dar nors progą menką
Išvengt žūties jau numatytos,
Tegul nė vienas neapanka,
Nes neišgelbės niekas kitas.
Neparsiduokim! Neišduokim!
Savęs. Šeimos. Ir savo krašto.
Senolių priesakus kartokim.
Kad tik kiti už mus nespręstų.
Atgal
