VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Poezija

2023.01.14. BET AR RŪPĖS ?

Kęstutis Trečiakauskas

 
Tiesa melus užklos.
Pateisins. Ir priglaus.
Kaip silkę pataluos
Dugne dubens gilaus.
 
Ir šaukštais iškabins.
Skaniai apsilaižys.
Visus melus apgins
 Patyręs padlaižys.
 
Bet ar kam nors rūpės-
Kur melas, kur tiesa.
Kai nebeliks garbės,
Sutriks širdies klausa.
 
IŠKIRSTA ALĖJA
 
Net ir išmintis nusenka. Sudumblėja.
Lieka tik bala, kur glitūs gyviai veisias.
Seno dvaro iškirsta alėja
Liudija, kad mes visi beteisiai.
 
Kam užkliuvo tas palaukės kryžius?
Kas nudraskė jo varinį krucifiksą?
Mirė praeitis nebesugrįžus.
Bokšto laikrodis ir tas jau nebetiksi.
 
Ir bažnyčia jau tuščia...Vargonai tyli.
Vaikšto varnos kaip davatkos juodos.
Dievu čia nebetiki. Nemyli.
Tik narkotikuose bando rast paguodos.
 
Ryt šeima vėl išvažiuoja. Paskutinė...
Ji ne laimės ieško. Ji pabėga!
Rūpesčių tik prislėgta krūtinė...
Savo žemėje žmogus praranda jėgą...
 
NELIKS
 
Kultūrą greitai jau visai palaidos.
Neliks teatro, muzikos, dailės...
Ne aš esu šią paslaptį atskleidęs,
Tad plagiatu kaltint negalės.
 
Tikriausiai skaitėt begalybę raštų.
Gal netgi giriatės, kad studijuojat juos?
Bet ko ten ieškote, ką tikitės atrasti?
Nejaugi ieškot "biblijos" naujos?
 
Juk viskas buvo. Viskas pasakyta.
Šventam Rašte. Bet kas protu skaitys,
Supras, kad buvo lėkšta visa kita,
Nes Raštas vėl atvers. Ir širdį, ir akis.
 
CINIZMAS
 
Pavogti gali jau ne tiktai pinigus.
Į garbę taikosi kanopa ar ragu.
Smurtauti drįsta jau kiekvienas cinikas,
Nes asmenybės teisės - nesvarbu.
 
Nors plepame, kad rūpi mums orumas,
Iš tikro niekas mums visai nerūpi.
Kai reikia gint, tuo sulendam į krūmus.
Belieka tik menka pajacų trupė.
 
Pademonstruojam  vaikišką spektaklį.
"O nuostabioji, o puiki markize !"
Nors kilpa veržia lyg gyvatė  kaklą,
Lengvai įveiksim ir karus, ir krizę.
 
Tai kas, kad vakar nudvėsė kumelė.
Mes ją lengvai įstengsim atgaivinti !
Mus priešai šmeižia  Viskas melas ! Melas!
Markize ! Prašome tuojau nusiraminti !
 
Ramu. Gražu. Kaip kapinių takely.
Nereikia rėkti, šokti arba plaukti.
Ir aš gavau/daviau kai kam "vokelį".
O jūs, kvailučiai, galt dar palaukti...
 
 
 
 
Atgal