Poezija
2022.11.25. PASISTAČIAU NAMUS
Kęstutis Trečiakauskas
Pasistačiau namus. Ir vėliavą iškėliau.
Iš tolo švietė krištolo langai.
Su šypsena nekalto kūdikėlio
Čia rinkosi ir priešai, ir draugai.
Skambėjo muzika, aidėjo šokiai, tostai.
Visiems užteko vaišių, šilumos.
Bet vienąkart ir šventės nusibosta.
Kaip bučinys kartus nemylimos.
Net stogas nelauktai visai apšiuro.
Apleistas griozdas kaimo pakrašty...
Dabar jis panašus tik į pašiūrę.
Nėra svečių. Namai visai tušti...
Tarp dulkinų voratinklių kaip voras
Prisiminimais gyvenu. Mąstau...
Gaidžiai pagieda. Ir toks grynas oras!
Ne! Nieko, nieko nepavydžiu tau.
TEN JŪSŲ LIKIMAI
Raudonas lyg kruvinas vakaro gaisas
Lėtai į tirštėjančią sutemą nyra.
Skliaute debesis, susikuprinęs, raišas,
Jau leidžia pažvelgt į nakties suvenyrą.
Pirmoji žvaigždutė nedrąsiai sumirksi.
Lyg skelbtų, kad laikas uždegti žibintą.
Kol ji ten plevena, ir tu nenumirsi.
Tai tau ta žvaigždė danguje pakabinta.
Pažvelkit į dangų. Ir dieną, ir naktį.
Nors nieko nematote, žvaigždės ten švyti.
Savosios negalit prarasti, netekti.
Ten jūsų likimai, vardai įrašyti.
NE LAIKAS
Ne laikas pradėti.
Ne laikas ir baigti.
Bet laikas judėti
Ir norą prakeikti.
Kurio neišpildys
Darbai nei troškimas.
Tik šaltis sušildys.
Ir balsas užkimęs.
Sušvokš, kad jau galas
Net tam, kas pradėta.
Prakalbo - metalas.
Giesmė - negirdėta.
PATIKO TAVO ŽODŽIAI SALDŪS
Patiko tavo melo žodžiai saldūs.
Ir pagyros. Ir gražūs pažadai.
Tylėjau ir klausiaus lyg senas baldas.
Į širdį liejosi svaiginantys nuodai.
Ir patikėjau. Kaip nepatikėti!
Visus užmigdo melo svaigulys.
Nereikia nieko pirkti, nei mokėti.
Jei patikėsi, ryt nesnigs, nelis.
Rytoj bus giedra. Malonu ir šilta.
Nevargins rūpesčiai. Bus pilna pinigų.
Net jeigu kartais tektų nusivilti,
Padės minia. Meluojančių draugų.
ŠVENČIŲ LAUKIMAS
Kalėdoms puošiasi apniukęs miestas.
Daugiau šviesų, kvapų ir šypsenų.
Lyg būtų mums svarbiausias burta mestas.
Ir aš to džiugesio pagautas gyvenu.
Atrodo, kad ir rūpesčiai pradingo.
Žiemos vargai ir šaltis nebaisu.
Pasidariau tiesiog nerūpestingas.
Laimingas kaip vaikystėje esu.
Kaip nesidžiaugt - pradės ilgėti dienos.
Daugiau bus saulės ir daugiau šviesos.
Pasižmonėsiu ir nebūsiu vienas.
Žinau, pavasaris ir vėl pasikartos.
Sveiki sulauksime šventų Velykų.
Dangaus skliautai žibuoklėm sužydės.
Jau nebedaug.Nedaug jau laukti liko.
Sulaukti jų šviesi viltis padės.
TIK UŽRAŠIAU
Ne aš tai sugalvojau. Užrašiau.
Aš tai tik užrašiau. Ne sugalvojau.
Dabar, kai vėl po debesis naršau,
Matau, kokie mus tykoja pavojai.
Klastingai tykoja. Iš keturių kampų.
Iš požemių ir begalinio aukščio.
Aš eterio molekule tampu.
Nebeverta net mažo Žemės paukščio.
Kas šnabžda man tas svetimas mintis?
Kam užrašau, jei aš jų nepažįstu?
Likimas skaudžiai daužo į dantis,
O piktžodis sudygsta ir pražysta.
Kur vaisiai tėvo pasodintos obelies?
Nelaukite. Jinai seniai nuvyto.
Tik praraja. Gilėja. Ir gilės.
Ir beprotybės šokis. Švento Vito.
