Poezija
2022.10.01. JAU NET NESTEBINA
Kęstutis Trečiakauskas
Niekas nestebina. Niekas nekeista.
Kraujas be reikalo kartais įkaista.
Mokomės skirti juodą nuo balto,
Nenusikaltusį skirti nuo kalto.
Bet neišmokstam. Vis atsiliekam.
Apšnerkštą žemę vaikams paliekam.
Sakom: po mūsų - tegul nors tvanas.
Bet taip išmokė mąstyt Ivanas.
Neapsimeskim. Mes sukvailėjom.
Vergo sindromo nenugalėjom.
Jei pripažint to nenusiteikę,
Tai ir išnykim. Taip mums ir reikia.
Čia, kaip ir Prūsuos, gyvens banditas.
Jo kelias tikras. Ir išbandytas.
Juk tiek pasaulio spėjo apžioti!
O mulkiai svarsto: kur išvažiuoti?
Kur tu pabėgsi, asile mielas?
Tave sutraiškins pardavę sielas.
Kvailių pasaulis nenusipelno
Išėdų ėsti iš priešo delno.
Jeigu pasaulis bepročiu tapo,
Belieka laukti masinio kapo.
Loja, liežuvis tiesiog sutinęs,
O karas vyksta. Ir vėl Katynės...
Viskas kartojas. Viskas iš naujo.
Ir vėl žudikui uoliai tarnaujam...
GAL JAU RYT
Gal ryt - Paryžių, Prahą, Romą,
Berlyną, Vieną, Tel avivą...
Pradės vadavimo pogromą.
Žudys, kur tik dar mato gyvą...
Visur jie mato vien fašistą.-
Sušaudyt! Denacifikuoti!
"Kas russkij mir nepripažįsta ..."
Tik jie - švelnučiai ir pukuoti.
Raketomis jie neša taiką.
"Pasaulis bus po mūsų kojom!
Tegul kiekvienas nusiteikia
Numirt dėl ko pasiaukojom!"
Jau referendumas prie kapo
Planetos ateitį nusprendė.
Kas buvo nieks, viskuo tas tapo.
Taikon per kraują minios žengia.
"Mes russkij mir vaduot pakilom.
Pasaulį traukiame iš dugno.
Mes niekad nieko nenuvylėm.
Visiems atnešim mirtį, ugnį!
Viena kalba. Ir vienas caras.
Tik Rusija. Viena. Didi.
Jus sudraskys dvigalvis aras.
Drebėk ir lenkiškas gaidy!"
Atgal
