Poezija
2022.09.27. TIK SAPNAS
Kęstutis Trečiakauskas
Seniai jau nieko nesapnuoju.
Aš pats jau gyvenu sapne.
Save kaip daiktą pakilnoju.
Tad nežiūrėkit į mane.
Aš sapnas. Aš esu tik sapnas.
Gal jūsų. Gal net ne žmogaus.
Gyvenimas tai sapno tapsmas.
Kol savo esatį įgaus.
Tada pats sau jisai sapnuosis.
O gal bus sapnas svetimų.
Ir nežinia, ar dar kamuosis.
Sapne. Be laiko. Be namų.
KAŽKELINTAS GIMTADIENIS
Skaičiuoju ne metus, kas nugyventa.
O tiktai likusius. Ir tai, kas padaryta.
Svarbiau - darbai. Ir neskubėti senti.
Ir su viltim sutikti naują rytą.
Bet tiems, kas nepamiršta - ačiū. Ačiū!
Ir aš, bičiuliai, jums linkiu vien gera.
Kiekvienas mes čia esame tik svečias.
Todėl svarbiau, ką žemėje padarom.
Namelis suręstas. Ir medis pasodintas.
Ir geras žodis širdyje pasėtas.
O ypač vaikas. Jūsų išaugintas!
Išeit nebus sunku. Ir bus ramu ilsetis.
AR KLYDO NET EINŠTEINAS ?
Tikriausiai klydo net Einšteinas,
Visai nežvelgęs ateitin.
Greičiau už švies
