Poezija
2022.09.01. NĖRA NEKLYSTANČIŲ
Kęstutis Trečiakauskas
Nėra nedarančių klaidų.
Net Dievas gal nepagalvojo,
Kad iš šiaudų nebus grūdų,
Kai žmogui teks atremt pavojų.
Taigi neklystančių nėra.
Nors patys to nepripažįsta.
Net priešai bus puiki pora-
Sujungs raudoną ir fašistą.
Na, aišku, jie įrodinės,
Kad nekalti, kad ne vienodi...
Nors tos pačios jie giminės.
Ir tuo pačiu melu mus nuodys.
Ir mes meluojam. Netgi sau.
Įrodinėjam, kad neklystam.
Ir aš tai šutvei priklausau.
Ir aš kišenėn jums įlįsčiau.
Visi vienodi! Po velnių!
Neapsimeskim caca lialia.
Pasidairykim - tarp žmonių
Atrasim veršį ir kumelę.
Ir Konstitucijoj klaida?
Gal "laidoti", o ne "laiduoti"?
Daryt klaidas - ne šiaip mada.
Vis žadam. Nors negalim duoti.
REINKARNACIJA PRIE DURŲ
Pamirškit Vytį, kraugerį Smetoną.
Paminklų naciams Vilniuje nebus!
Tai JAV ir Vakarai fašistams duoda toną.
O jeigu draugas Stalinas nubus?
Kur bėgsit, išperos kapitalizmo?
Greit šūdina Europa subyrės!
Virš jos jau kyla saulė komunizmo.
O proto jums tik Sibiras įkrės.
Sugrįš ant Žalio tilto monumentai.
O tuos nuo Katedros kariškiai vėl numes.
Tris kryžius susprogdins,įves vėl tvarką mentai.
Litovcų čia neliks. Čia būsime tik mes.
Sugrįš į Wilno Černiachovskio grabas.
Ir gatvių pavadinimai seni.
Dabar mums padeda ir kinas, ir arabas.
O jūs kaip buvote - ir vėl vienui vieni.
Mums šventas Molotovo-Ribentropo Aktas.
Partaigenose jį sutvirtino krauju.
Pasauliui iškilmingai skelbiame šį faktą.
MUMS REIKIA TERITORIJŲ NAUJŲ!
Pirmiausia senos grįš. Kaip grįžo Krymas.
Nebus Europos nei Amerikos. Tik Es ESES Eseseser!
Jau baigia nusilupt buržujų grimas.
Pasaulio senojo, supuvusio nebėr!
AR ATLAIKYS TOS IETYS ?
Galva tuščia kaip sąskaita.
Kur dingo pinigai?
Pateikite ataskaitą,
Jūs, tariami draugai.
Infliacija suėdė?
Bet ji juk be dantų!
Vėl kaltas šitas dėdė?
Ir vėl nesuprantu.
Kokia liga mus puola?
Iš kur tiek daug ligų?
Ar vėl, ir vėl - Apuolė?
Ir vėl mums nesaugu?
Ar atlaikys tos ietys?
Ar kūlgrindos padės?
Su velniu teks derėtis?
Kvailiai! Jis negirdės.
Apginkim savo pilį!
Nes protėvių pilies,
Net tie, kas jos nemyli,
Įveikti negalės.
IR SILPNĄ NURAMINK
Degtinėje gyvenimai nuskendę.
Ir gilūs okupacijos randai...
Kodėl kai kas vis kelio nesuranda?
O tu ar savo kelią suradai ?
Neklaidžiok taip ilgai po minų lauką.
Tave klaidins, kol žūsi jų kare.
Laimės ne tie, ne tie, kas atsiklaupę,
Kas slapstos po skylėta kepure.
Pats galingiausias tik Vienybės skydas.
Ir meilė. Žemei protėvių. Atmink.
Nuožmiausias priešas bėgs vien tai išvydęs.
Mylėk. Tikėk. Ir silpną nuramink.
Atgal
