Poezija
2022.08.29. MAKABRIŠKAS VERDIKTAS
Kęstutis Trečiakauskas
Meluoja laikrodžiai. Ir kalendoriai klysta.
Kelių rodyklės varo nuo kelių.
Kasdieną iškrečiam šunybę ar kiaulystę,
Dangstydamiesi suokalbiu tyliu.
Vos procentai keli gyvybės formų
Beliko nuo gimimo jos. Ir tai -
Po proto išprotėjimo reformų
Tik mąžta. Nenumaldomai. Keistai.
Atsakymas kanalizacijoje rastas.
Fekalijose pėdsakas - ką?kiek?kada? ir kas?
Verdiktas džiugina. Nors jis be galo prastas.
Liežuviai atrišti. Atriškim ir rankas.
Makabriškas verdiktas. Viskas leista.
O sąmonė - svarbiausias taikinys.
Bet gal nereikia tos tiesos atskleisti?-
Naivuoliams naują vardą sumanys...
NETIKĖJIMO DIEVAS
Knyga nežinoma. NepaSTEBĖTA.
Neskaitė niekas jos. Ir neskaitys.
Išugdėme ir ugdome toliau - analfabetą.
Kas leido mums išlikti - praeitis.
Paseno ir Maironis, ir Brazdžionis.
Politiškai ir Salomėja pasmerkta.
Kas tiki, kad mes kilę iš beždžionės?
Kas tiki žodžiais skelbiamais Akte?
Kas tiki žodžiais skelbiamais Akte?
Dabar žinojimas jau grįstas Netikėjimu.
Jau tikim Netikėjimo dievu.
Iš naujo dirvą ariame ir sėjame.
Savi tarp priešų. Priešai tarp savų.
Vištidei vadovauti skiriam lapę.
(Bet apskritai, geriausia - patylėt).
Mes slepiam tai, ką ir nuo mūsų slepia.
Tačiau juk leista įtūžį išliet.
Tai liekim! Ir drabstykim! Drąsiai! Pilkim!
O dirbę, veikę? Mes ir vėl - užuot.
Jei į keiksmų tiradą nesutilpom,
Sprendimas paprastas-mums reikia išvažiuot.
Tegul kiti kariauja, gauna galą.
Svetur jau viskas gatava. Sotu.
O kai sukursite tėvynėj idealą,
Ir mes sugrįšime. Ir būsime. Kartu.
NORS RADOM TROJĄ IR POMPĖJĄ
Nors radom Troją ir Pompėją.
Ir rūmus jūrų gelmėse.
Bet dar susipažint nespėję
Su savo protėvių dvasia.
Ir tik save išaukštint bandom.
Tamsi mums regis praeitis.
Bet kai joje šedevrą randam,
Ir jį gudročiai išvartys.
"Gal čia paliko jį ateiviai?
O gal jisai iš ateities?"
Pagerbt senolių protą gaila.
Net artefaktais netikės.
Nors visada genialumas
Galėjo reikštis. stebuklu.
Gėdingas mūsų nekuklumas
Pradėti ginčą su laiku.
Kas žmogų "sapiens" pavadino?
Neklydo? Protas nemarus.
Bet vienas išmintį augino.
O kitas - liko negudrus...
PABRUKĘS UODEGĄ TYLĖK
Jei nori būt apkaltintas melu,
Išdrįsk tik apie tiesą prasižiot.
Apšmeiš, apkaltins iš visų galų.
Net į durnyną gal privers važiuot.
Sėdėk. Pabrukęs uodegą tylėk!
Yra kam ginti "viešą interesą".
Nelįsk į roges svetimas, ir tiek.
Kitaip ramybės niekad neturėsi.
Yra kas vagia, ir kas vagį gaudo.
Ne tavo reikalas - sugaus ar nesugaus.
Tą reikalą kaip nori, taip išgliaudo.
Nėra problemos, kai "nėra žmogaus".
Tam egzistuoja net tarnybos tokios.-
Vienu šūviu nušauna du zuikius.
Kas apie tai bent graną nusituokia,
Pasmdo tuos "beveidžius". Ne vaikus.
Problemos dings. Be liudininkų, teismo.
Ar ras ką nors, jei niekas neiėškos?
Vidur dienos, centre sustabdo eismą.
O katafalkas rieda iš paskos...
PELĖKAUTUOSE SŪRIS KVEPIA
Pelėkautuose šviežias sūris kvepia.
Palydi dar ir reklama garsi.
Apjakėliai tiesiog užgniaužę kvapą
Jau skuba į spąstus. Mersi! Mersi?
Bet to "mersi" jiems niekas net nerėkia.
Supranta, kad nė vienas neklausys.
Eilių eilė prie spąstų nusidriekia.
O ten jau laukia jos ir duobkasys.
Supratę rėkia, kad" valdžia apgavo!",
Nors čia jokios valdžios nė padujų.
Tų sūrių patys tiek prisiragavo,
Kad net pelėsiais trenkia jau nuo jų..
