Poezija
2022.06.30.BALALAIKOS ILGESIO LIGA
Kęstutis Trečiakauskas
Lyrai niekur neparduoda stygų.
Sako, jau seniai jų negamina.
Ar pirkėjų, ar meistrų pristigo ?
Ar tiesiog ant uodegos užmynė ?
Lyrą siūlo keist į balalaiką.
"Balalaika pranašesnė už vargonus !"
Jeigu neigsite liežuvio nenulaikę,
Tai kaipmat sugrūs jus į vagonus.
Ir bildėsite bildėsite į rytus.
Ten, kur šaltis, badas, automatas ...
Ten mūsiškių jau ne vienas kritęs.
Ten nėra kalbos. Yra tik "matas".
Dūsaukit, kad balalaikos nebegirdit.
Bet ne Dievo melskit grįžt į pragarą.
Jus ne vien tik degtine nugirdė.
Ir melu kai kas tėvynę prageria.
PALAIDOS MINTYS
Gal smegenų koridoriai per klaidūs,
Kad mintys niekaip kelio nesuranda.
Tik bėginėja tartum šuo palaidas,
Tai staugia, tai paloja, tai įkanda ...
O žmonės, smarkiai darbu užsiėmę.
Visai nesvarbios jiems tos kvailos mintys.
Nebent ,kai laiko bus speiguotą žiemą,
Bet ir tada rūpės nuo šalčio gintis.
Taigi mintims numirt makaulėj skirta.
Be jų gyvent lengviau. Ir kam to vargo !
Tebus nemąstanti galva pagirta.
Ir kuo daugiau tokių ant svieto margo.
AR PO LYGIAI ?
Ar po lygiai Dievas padalino
Išmintį, sveikatą, kūno grožį ?
Jūros gylį, mėlynumą lino ?
Ir spyglių - ant kaktuso, ant rožės ...
Nežinau. Ir ar skaičiuoti verta ?
Sverti tai, ko negali pasverti ?
Gimstame juk tiktai vieną kartą.
Ir tiktai gimimas turi vertę.
Šventas kūdikėlio atėjimas.
Į pasaulį šį, į šitą žemę.
Išmintį ir grožį patys imam.
Per kelionę - sunkią ir neramią.
ŽUVYS ANT KRANTO
Išgėrė žuvys upę.
Dabar nėra kaip plaukti.
Todėl ant kranto tupi.
Reikės lietaus palaukti.
Pelių negaudo katinas.
Turės jų visą tvartą.
Jisai augint jas pratinas.
Kaip manote ? Ar verta ?
O žuvys vis dar tupi.
Ant kranto. Vis dar laukia.
Visai išdžiūvo upė ...
Ir katinas - tik kniaukia...
Ir katinas - tik kniaukia...
NIEKAS NESUTRUKDĖ, NESULAIKĖ
Jokios užtvaros man nesutrukdė, nesulaikė.
Pinigus ir laiką iššvaisčiau.
Bet dabar man gaila tiktai laiko,
Nes kaip jis prabėgo, nemačiau.
Pralėkė gyvenimas pro šalį.
Juo svaigau lyg puotoje vynu.
Niekas nieko jau pakeist negali.
Tuštumoj aš vienas gyvenu.
Neturiu šeimos, vaikų... Vienatvė.
Lyg vienuolio celė kambarys.
Eičiau gal pasižmonėt į gatvę.
Bet nėra kas man atidarys.
Ir nėra kam laukt. Kam pasitikti.
Grįžčiau vėl, kur vien tyla. Tyla.
Teks vienam su ja čia pasilikti.
Su vienatve. Vakaro gėla.
Atgal
