Myliui pavasarius, kai žydi gėlės,
O gandrai lizdą renčia ant kraigo.
Myliu, kai mamos, savus kūdikėlius
Švelniai priglaudusios glėbyje laiko.

Myliu ir vasaras, kai visur žalia,
Kai šnara, supasi bręstantis javas,
O medumi kvepia liepos prie kelio...
Viskas aplinkui - taip artima, sava.

Myliu aš rudenius, auksu dabintus,
Klegesius paukščių, skubančių tolin...
Vaisių kraitelę prie namo gimto,
Kur sugrįžtu pailsėti namolei.

Myliu žiemas, puriom duknom apklotas,
Žiedus, vitražus languos išrašytus,
Tiltus ledinius, medžius apšarmotus
Ir saulę, nešančią vėlyvus rytus.

Myliu likimą, Kūrėjo man skirtą,
Kelią vingiuotą per gintaro kraštą,
Mūzą, pavergusią  manają širdį,
Nešusią dviese gyvenimo naštą.

Myliu savam kely sutiktus žmones,
Myliu ir priešus, linkiu jiems gėrybės...
Kai teks išeit Amžinybės kelionėn,
Paliksiu visiems savo meilę beribę.


LIETUVA

Kai rytais mus pasveikina saulė,
Dovanojus gražiausias spalvas,
Nuostabiausias kampelis pasauly
Yra mūsų šalis - Lietuva.

Įspūdingais vaizdais atsivėrus,
Upių juostom, miškais, ežerais,
Lietuva kaip jaunamartė žėri,
Pasipuošus žiedais, gintarais.

Iš jos rūmų, bažnyčių, sodybų
Sklinda gėrio ir meilės šviesa,
Kaip Aušrinė žvaigždelė sužibus
Akių žvilgsniuos, širdžių gelmėse.

Bočių pergales, žygius senovės
Saugo pilys, didvyrių kapai...
Šiandien neša palaimą ir šlovę
Mūsų rankos prasmingais darbais.

Kas vertybes ir gėrius sukūrė,
Tiems didžiausia visų pagarba.
Nuo pilies Gedimino lig jūros
Garsiai skamba lietuvių kalba.

Skamba ji dainose, drobių raštuos,
Knygų lapuos, kasdieniuos darbuos.
Lietuva - mūsų mylimas kraštas -
Visad buvo, yra, amžiais bus.