Poezija
10.03. KLAIDA
Kęstutis Trečiakauskas
Kiekvienas tekstas turi savo klaidą.
Jei tik rašybos, jos bent negirdės.
Daugiausia faktinių randi tekstus pasklaidęs,
Deja, korektorius čia niekuo nepadės.
Kai tyčia, sąmoningai raštas sumeluoja,
Jis sukelia net kruvinus karus.
Tai priešui platų vieškelį nukloja,
Nepaiso, net jeigu pasaulis grius.
Nors būtum pats istorijos dalyvis,
Ją aprašys klastojantis faktus.
Bus nesvarbu, kad liudininkas gyvas.
Jis vienas juk. Gyvens gal tik metus ...
Tad įvykiai, dalyviai, visa kita
Išdėstyti bus taip, kaip patogu.
Raštu. Todėl,kaip buvo pasakyta,
Paneigti melą nebeliks jėgų.
TAČIAU ...
Išmiršta vyrai. Lieka vienos moterys.
O vienišų gyvenimas sunkus.
Jos sielvartauja. Tyliai kalba poterius.
Liūdnai prisimena praėjusius laikus.
Gal vyrai tie visai nebuvo meilūs.
Tačiau numirę tampa šventesni.
Ir pjauna širdį lyg atbukęs peilis
Prisiminimai likę omeny.
Jos žvilgteri į tą praeivį retą,
Kuris kažkuo į "diedą" panašus.
Bet tas nukėblina, nes mina savo ratą.
Visai nukriošęs. Gyvas tik viršus.
Ir tokį jos priglaustų. Pamylėtų.
Lengviau, jei pasislinktų kas arčiau.
Bet ta senatvė slenka taip iš lėto.
Dar vienas kitas liko jų ... Tačiau ...
ĮRODYK
Įrodyk, kad nesi kupranugaris.
Ir apskritai - įrodyk, kas esi.
Kaip kuinas nusiplukęs, nusivaręs,
Kodėl už debesį mokėt delsi ?
Nemoki už lapus, pernykštį sniegą.
Nenori rinkliavos už nieką sumokėt.
Manai, kad mokesčių rinkėjai miega ?
Suras ! Kad kelnių nenumaus, nesitikėk.
Privers už viską sumokėt. O kailį
Nulups ne kartą, o šešis kartus.
Kas renka mokesčius, net elgetos negaili.
Net mirusį palydi pro vartus.
NE AUKSAS
Ne auksas tai, kas auksu tiktai žiba.
Ir pinigai - visai ne pinigai.
Tai tik iliuzija. Todėl kertu lažybų,
Kad džiaugtis tuo galėsim neilgai.
O jeigu klaustų kas, kuo džiaugtis gali,
Neatsakysiu. Nes nėra prasmės.
Net mažas vabalas juk turi savo šalį.
Ir neišsižada nei brolio, nei kilmės.
Jei spoksom tik į tai, kas žiba, žėri,
Tai ko mes patys esame verti ?
Gal išsigimstam jau, gal virstame į žvėrį?
Nors viskas juk čia pat. Visai arti.
Atgal
