Poezija
09.20. KO LINKI MUMS ?
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Tik neklausykite tų pseudoišmintingų frantų,
Kurie prieš Prezidentą šnipą kelia.
Neturime jokių kitų garantų.
O gal jie mums į Maskvą rodo kelią ?
Jų išmintis - kaip tos rajkomo žiurkės,
Kur mito išėdom nuo savo ponų stalo.
Ko siekia šitie apgailėtini" "pridurkai"?
Ko linki mums ? Tikrai ne idealo.
TODĖL IR KYLA KLAUSIMAS
Visam gyvenimui negalim prisiėsti.
Ir troškulį malšinam tik trumpam.
Juk vienąkart visi turėsim dvėsti.
Todėl ir kyla klausimas - o kam ?
Kam mes pavydime, kam vagiam, kam meluojam ?
Kodėl taip veržiamės į valdžią, jei kvaili ?
Juk mes ne šunys, bet dažniausiai lojam.
Nors mūsų akys mato netoli.
Visur mes teršiame. Visur gadinam orą.
Jau viskas apšnerkšta. O mums vis per mažai.
Lyg bandom atsitverti. Renčiam tvorą.
O rankos niežti. Gal kalti niežai ?
Net ir tada, kai nieko nebetrūksta,
Mes kąsnį traukiame kaimynui iš gerklės.
Naikinam viską taip, kad dūmai rūksta.
Tai koks žvėris, koks paukštis mus mylės ?
TEISUS BUVO SENIS MARKSAS
Ak, jau tos Briuselio galvos.
Kaip ir išgirt jų kopūstai.
Svarbiausia - septynios spalvos.
Gal lieps ir šiknon papūsti?
Iš ten juk problemos visos.
Ko šiaušiasi vengrai ir lenkai ?
Moralė seniai pradvisus.
Globalumo dievams nusilenkim.
Teisus buvo senis Marksas-
Atgyveno šeima ir protas.
Tik katalikai dar karksi.
Bet jiems jau paruoštos grotos.
Laisvai rūkysime žolę.
Bus seksas - per kitą galą.
O kas bus nuo to nutolęs,
Atimsime kortą žalią.
Suteiksim neįgalumą.
Kas ne su mumis - tas priešas.
Atsilikėliams "už naglumą"
Surengsim procesą viešą.
Gana bus jiems gerklę laidyt.
Neišduosime globalizmo !
Nors padarėme vieną klaidą -
Nesudeginom "Katekizmo"...
TIK NUOTRAUKA
.
Visus juos pažinau. Visus mylėjau.
Jie buvo man be galo artimi.
Dabar tik nuotrauka. O jie seniai išėję.
Kur tik vienatvė. Amžina. Rami.
Nedrumskim jos. Tik tyliai prisiminkim.
Jų veidus. Jų žodžius. Ir jų svajas.
Kaip šventą pareigą tą naštą prisiimkim.
Už juos mes įgyvendinkime jas.
SUPAINIOTI POLIAI
Baltieji rūmai visada balti.
O priešingybė - kruvinai raudona.
Bet, Viešpatie, nejaugi mes kalti,
Kad nesuvokiame, kas duoda toną.
Supainioti du poliai. Du galai.
Pasaulis klysta. Ir iš lėto skęsta.
O prošvaistės nušvinta per vėlai ...
Kiek dar įstengsime gyvi iškęsti ?
"EKSPERTAI"
Ne kiaulei spręsti apie savo lašinius.
Geriausiai tai įvertins tik pirkėjas.
Lašų iš butelio stiklinėn įsilašinęs.
Gal dar tik pradedantis. Gal jau suvaikėjęs.
Bet jis nepaperkamas ir prieinamas ekspertas.
Kuris neprašo ir nereikalauja milijono.
Valdžia jį duoda tam, kas nieko vertas.
Bet jis, matai, "iš svetimo rajono".
Geriau iš tolimo. Iš užjūrio, už kalno.
Kad atstovautų apsimetėlių nomenklatūrai.
Ir nesvarbu, kad nenutuokiantis nė velnio.
Kaip ir sovietmečiu, jis tinkamas "chaltūrai".
Statyt ar nestatyt ? (Čia apie tualetą) -
Valdžia pati negali apsispręsti.
Atsakymas -kaip klausimas: "Galėti - negalėti".
Tad galit nestatyti, galit ręsti.
Už "ekspertizę" milijonų porą.
O už būdelę tualeto - šimtas.
Bet dar reikės paklaust, ar tverti tvorą ?
To Seimas nenuspręs. Nes reikalas - per rimtas.
NETURĖK DRAUGŲ
Neturėk jokių draugų.
Neturėk nė vieno.
Nebijok, nebus baugu
Naktį kaip ir dieną.
Niekas nieko neprašys.
Ir nebus skolingas.
Kaip eilėraštis, va, šis.
Kam jis reikalingas ?
Niekam. Net ir man jisai.
Banalus, netikęs.
Ar iš tikro ? Ne visai.
Bet juk aš nuplikęs.
Kaip ir Leninas. Todėl
Aš taip pat meluoju.
Tik neklauskite, kodėl,
Nors ne šuo,bet loju.
Atgal
