Poezija
09.13.PIRMA ŠALNA
Kęstutis Trečiakauskas
Pirma šalna. Kodėl tokia ankstyva ?
Dar tiek žiedų. Ir paukščiai neišskridę.
Gal tai žiema jau rodo perspektyvą ?
Bet juk per sniegą esame jau bridę.
Kokia naujiena storas ledas, speigas.
Ne vieną žiemą esam iškentėję.
O gal ruduo, vos prasidėjęs, baigias ?
Gal kataklizmas, ne žiema artėja ?
Sinoptikai bejėgiai numatyti,
Ko prisireiks labiau - ar kailinių, ar striukės.
O kol saulutė įdienojus švyti,
Tai pasidžiaukime, nes gali dingt netrukus.
MAMOS RECEPTAS
Degtinės negeriu. O pienas nusibodo.
Vanduo nors šlapias, ne labai skanus.
Bandau pasiurbčioti kažką tiesiog iš puodo,
Ir, pasirodo, gėralas kilnus.
Liežuvis džiaugiasi. Ir nosiai malonumas.
Atrodo sprogsiu - taip skaniai geriu.
Tik štai koks reikalas. Esu tiesiog suglumęs,
Tad ačiū mamai nuoširdžiai tariu.
Bet ji recepto paslapties nesako.
"Atvesk man marčią. Ji ir sužinos".
Man tos vienos užuominos pakako.
Vedžiau nelaukęs nieko - po dienos.
APTERŠĘ PRAEITĮ
Apteršę praeiti, ir ateitį prarandam.
Ši kaina, nors ir didelė - menka.
Atsakomybė gal prislėgtų sprandą,
Bet manom, kad nusižengė ranka.
Tik ji kalta. Galva čia niekuo dėta.
O jau širdis - tai visada teisi.
Kita tiesa pasauly negirdėta.
Tik mes teisuoliai. O kalti - visi.
SPJAUKIM Į GENETIKĄ
Genus karpsto ir susiuva
"Zingerio" mašinom.
Ir gerai, ir kaip pakliuva,
Tiktai mes nežinom.
Ką iškirpo ? Kasįsiuta ?
Bet dėl to mes romūs.
Mes paklusnūs, neįsiutę.
Kam mums tų pogromų.
Kraują varo motoriukas,
Kam širdis, kam smegenys ?
Pažanga dabar ne triukas.
Žmonės džiaugias, smaginas.
Rūko žolę. Keičia lytį.
Dirba kibernetika.
Mes laimėjome, brolyti !
Spjaukim į genetiką.
IRONIŠKAS ETIUDAS
Nepyk. Ne aš juk užviriau tą košę.
Ir supratingai tavo priekaištų klausiau.
Bet jeigu mums skirtingi medžiai ošia,
Tai kaip man skilti ir pasidalint pusiau.
Galėtum imt mane ir nedalytą.
Tačiau aš nežinau, ko manyje daugiau.
Ar to, kur pirkta už rublius, ar to - už litą ?
Ir kokį amatą įgijau ? Ką baigiau ?
Gal tavo tobulybė man padėtų
Įveikti nuodėmes, kurių nepadariau .
Ir kur iš gėdos dingti man derėtų ?
Jei nepatarsi, gal ir bus geriau.
RASKIT TAKĄ
Jūs per daug mandagūs.
Jūs per daug per švelnūs.
Dirbat užsidegę,
Pasispjaudę delnus.
Bet tą jūsų triūsą
Tik velniai nujoja.
O kai jūs nugriusit,
Nusilaušit koją .
Ar suteiks pagalbą
Tie, kur tiktai kalba ?
Viską susigvelbę
Ir visus nustelbę.
Raskit siaurą taką
Į vaikystės sodą.
Ten dar saulė teka.
Ten dar laimę duoda.
Ten dar meilė žydi.
Ir vargonai gaudžia.
Ten iš ryto šydo
Laimės juostą audžia.
Atgal
