VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Poezija

08.03. Liudviko Stulpino prašymas

Rita Bijeikytė - Gatautė

 

       Šiais metais sukanka 150 metų nuo gimimo garbiam Lietuvos pirmajam jūrų kapitonui Liudvikui Stulpinui. Jo asmenybė yra pavyzdys mums ir jaunajai kartai.

       Liudvikas, būdamas keturiolikos metų, tapo našlaičiu ir išėjo iš savo gimtųjų Jomantų į Liepoją ieškoti darbo. Sėkmingai dirbo, mokinosi. Nuo paprasto jūreivio jungos  išaugo iki jūrų kapitono ir tapo Klaipėdos jūrų uosto viršininku.

       Gyvenimo saulėlydyje Jo buvo prašymas, kad būtų palaidotas prie jūros Smiltynės kopgalyje. Taip ir pavadinau eilėraštį:

Liudviko Stulpino prašymas

 

Palaidokit mane prie jūros,

Prie tyliai ošiančių bangų.

Iškentęs troškulį didžiulį,

Gelmėj pušų man bus ramu.

Oi, jūra, jūra, stebuklinga

Daugybė tavo paslapčių!

Tikriems jūreiviams reikalinga,

Be jūros jiems gyvent sunku.

Kai ims ant žemės lapai kristi

Ir žemę dengs jų karūna.

Žvakelę rankoje uždegę,

Pasikalbėki su banga.

Varinio varpo gaudesyje

Gražiu akordu suskambės,

Garbingo jūrų kapitono

Liudviko vardą paminės.

 

Jūra jūreiviui - brangi

 

Jūra jūreiviui kaip valdovė

Augina, subrandina darbui.

Didinga ir rūsti, audringa ir rami

Ir nepaleidžia ilgesy nė vieno.

 

Jūra jūreiviui kaip valdovė

Moko meilės, pagarbos, draugystės.

O kartais ji nenuspėjama minutė

Ant šono verčia laivą be pasigailėjimo.

 

Didžiam jūreiviui – jūra brangi!

Tai įkvėpimo mūza, ieškojimų erdvė plati!

Ir nesustok jūreivi, audringame kely,

Kantriai valdai  jūrinę būseną.

 

Valdai neramią būseną, kaip rankose šturvalą.

Per lietų, vėtrą, netektis te skrodžia tavo laivas...

Aukščiausiojo širdy maršrutas nubrėžtas

Ir akys motinos visuomet laukia.

 

Gintaras ir knyga

 

Nuvažiuosiu prie jūros ir skaitysiu. Daug skaitysiu.

O jūra pasitiko kraupi, šėlo, dejavo,

Nešė į krantą jūržoles ir tėškė prie kojų.

Vėjas puslapius sklaidė ...

Neskaitysiu! Galvojau, o jūrą stebėsiu.

Žiūrėsiu į jos šelmišką bangų dramą.

Pro jūržolių pynes gaudė žvilgsnį kristalai,

Išsilaisvinę iš jūros žalio rūbo,

 Žvilgantys  gintaro karoliukai.

Rinkau į saujas ir galvojau:

Neperveiksi daugiaveidės jūros.

O gintaro kristalai šildė žvarbią gegužės dieną.

Gintaras ir knyga – juk prasmė panaši,

Gimsta per audras, laiko gludinami  nuskaidrėja.

Nuvažiuosiu prie jūros ir stebėsiu bangas.

O per audrą – jai verkiant – ašaras josios rinksiu,

Tarytum raides į žodį  širdies knygoje.

 

 

 

 

Atgal