Poezija
07.26. KAIP MALONU KRAPŠTYTI NOSĮ
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Jei pralaimėsi rinkimus,
Tu vėl keiksnoti imsi mus.
Nes praktiškai nesužinosi,
Kaip malonu krapštyti nosį,
Kai ją kankina niežulys
Arba užstringantis snarglys.
Drąsiau įgrūsk į nosį pirštą,
Draskyk ertmių jos masę tirštą.
Ir čiaudėk taip, kad oras sprogtų,.
Kad varlės iš šnervių iššoktų.
Tos šlykščiai žalios ir gleivėtos,
Jos ant grindų suras sau vietos.
Ir net ant sienų, ir ant stalo.
Ant mūsų vado pjedestalo.
Ant visko nusičiaudėt gali,
Kai krapšto nosį, o ne šalį.
Bet kai pakrapštę nosį ima
Snarglėtom rankom stumt vežimą,
Žinokite, apniks tik bėdos.
Tokie visai neturi gėdos.
Į viską jiems tik nusišnypšti.
Temoka kaip gyvatės šnypšti.
Ir gelt dantim nuodingais savo.
Dar pasigirs: už mus balsavo.
Ir, po paraliais, jie juk teisūs.
Vadinasi, nebuvo baisūs.
Per rinkimus krapštyk ne nosį,
Kol ką renki nesužinosi,
Išrinksi tuos, kur krapšto nosį,
Bet bus vėlu, kai sužinosi ...
O MARKAS MANSONAS TEISUS
O Markas Mansonas teisus -
Nekruškite sau proto.
Ir taip yra kam krušt visus
Ir mums ant nervų groti.
Juk žinot - žodžiai - ne darbai.
Nes darbas - tai ne žodis.
Jums nepatinka ? Net labai ?
Vis tiek jie jus pražiodys.
Tad plyšokit - kiek leis širdis.
Ir žabtai menko uodo.
Jūs, kaip tas rytmečio gaidys-
Sulauksit tiktai puodo.
Tikrai , nekruškit smegenų.
Jos jau ir taip apspangę.
Ar nesuprantat, po velnių,
Kad nieko jie nevengia.
KAI Į PASAULĮ ATĖJAU
Kai kasė bulves. Ant ežios
Aš į pasaulį atėjau.
Kokia "greitoji" čia važiuos ?
Jei aš jau gimęs ! Gimęs jau !
Ketvirtas bernas šeimoje.
Ir karas. Karas, po velnių !
Nes Adolfas ir "matjmoja"
Pažėrė mirtį ant žmonių.
Mus okupavo. Tie. Kiti.
Tėvai verti šventųjų vardo !
O, Dieve, buvom nekalti.
Bet mus ir šiandien melas ardo.
Mana karta - kančių vaikai.
Bet vis rečiau kas tai supranta.
Ir vėl beprotiški laikai.
Moralė, sąžinė - tik krenta ...
PAVARGOME
Pavargome nuo pažadų ir melo.
Nuo komentarų ir žiniasklaidos skandalų.
Nuo visko, kas tik juodina ir dergia.
Atrodo, nieko šventa nebėra, o varge !
Už nuomonę prakąsti gerklę pasiryžę.
Nejau vėl tie tamsos laikai sugrįžę ?
O taip tikėta. Dieve, kaip tikėta.
Aukų krauju, gyvybėm sumokėta.
Nejau vėl pragaras šią pragaištį sukūrė,
Jei žmonės laisvo žodžio nebeturi ?
Tik vėliavėlėmis tarsi kaliausės mojam.
Kieno mes muziką ? Kieno dūdelėm grojam ?
PRINCO PORTRETAS
Tikriausiai princą nutapyt norėjai.
Tačiau paletėje pristigdavo dažų..
Paveikslas priešinosi atkakliai kūrėjai,
Artėdamas prie velnio pamažu.
Lyg netyčiom ryškėja uodega, kanopos.
Betrūksta tik ragų. Tiktai ragų.
Ant nugaros dar likęs baltas lopas.
Gal taip palikt ? Neuždažyt ? Vargu ...
Ir pagaliau degutas viską dengia.
Sukurtas tobulas ir tikras kūrinys.
Beliko pragaras. Todėl pamirškim dangų.
Nebuvo princo. Karstas. Ir vinis.
Įkalkim ją, kad ten ir surūdytų.
Mes patys susikūrėm vaizdą šį.
O jei dar kartą ? Princą pabandytų ?
Tačiau į ką kūrėja panaši ?
Gal į pačios ranka sukurtą veidą ?
Gal tik liguistos tai vaizduotės apmatai ?
Kai kuriame ne tai, ką matome, o klaidą ?
Todėl ir bandom nutapyt - ne tai.
TVARKA
Nelodykit šunų. Jie irgi žmonės.
Paskiepyti ir sučipuoti. Katinai ?
Ir jie taip pat. Kaip ir šeškai, beždžionės.
Tvarka. Iš kur atėjo ? Iš tenai.
Kur mes nebuvome. Ir niekada nebūsim.
Pasaulis kitas ten. Dangus prieš jį - niekai.
Ten nenuveš nei traukinys, nei autobusas.
O tu būt žmogumi nesutikai ?
Blogai. Negausi galimybių paso.
Be jo neskirs nei oro, nei vandens.
O su pasu net pažastis pakaso.
Dabar be jo joks gyvis negyvens.
Jau baigia vabalus suregistruoti.
Visi bus suskaitmeninti. Kitaip tvarkos nebus.
Visi juk lygūs. Ir begalviai, ir kuproti.
Gyvenimas be galo nuostabus.
MEFISTOFELIS NEKLYDO
Mefistofelis neklydo -
Vien tik auksas valdo mus.
Jis į kumštį mus sulydo,
Tad laimėsim rinkimus.
Jokios kliūtys mums nebaisios,
Tegul loja šunauja.
Tai ne jai tie gardūs vaisiai.
Bus užčiaupti kam ir ją.
Viskas jau po mūsų kojom.
Žemė, tvartas, pinigai.
Minią velniui paaukojom.
Ją mes nurengėm nuogai.
Kol dar leidžiam, tegul zirzia.
Greit tik išrinkti beliks.
O kitiems įsteigsim biržą.
Vadovaus jai Mister Iks.
DAR RĖPLIOTI TROKŠTU
Aš ne tavo obuolėlis,
Ne iš tavo sodo.
Aš tik menkas vabalėlis
Iš tarpeklio juodo.
Ten visi medžioja, gaudo.
Kas tik užsimano.
Tenka slėptis net už šiaudo.
Dieve, Dieve mano.
Bent jau tu nelipk, netraiškyk
To žolelės kuokšto.
Tu žmogus juk. Ką tau reiškia.
Aš rėpliot dar trokštu.
GAL KAS PASAKYTŲ ?
Visko per daug jau. Betono, asfalto.
Sandėliai lūžta. Ir šiukšlių kalnai.
Pramogos, netektys - viskas suvelta.
Tu dar negimęs, bet jau gyvenai.
Amžinas noras. Ir amžinas alkis.
Jokių draudimų. Bet vien tuštuma.
Būsimą praeitį negandos valkios,
Jau pasiklydę ne savo kieme.
Laikas kanopomis spardos ir žvengia.
Spjaudo ugnim nepaklusnūs kalnai.
Grįžta iš karo į mirtį įžengę
Tik sukurti, netikri milžinai.
Viskas seniai gigabaituos sudėta.
Šviesmečio greičiais aplankom draugus.
Žemė ? O kas tai ? Kažkur lyg girdėta ?
Gal kas pasakytų, ką reiškia dangus ?
Atgal
