Poezija
04.30. TUŠTUMA
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Atrodo viskas, viskas ištuštėjo -
Galva, širdis, pasaulis, kambarys ...
Net ir skurdi mintis į galvą neatėjo.
Tai gal aš išprotėjęs juokdarys ?
Išvytas iš puošnių karaliaus rūmų.
Atleistas iš kontoros sumautos.
Ministras, nebetenkantis populiarumo.
Tiesiog klaida mutuojančios gamtos.
O gal piemuo praganęs savo bandą ?
Girtuoklis, radęs guolį pakely ?
Kvailys, protingas būti net nebandęs ?
Tiesiog bet kas, kuo būti negali.
Į tuštumą bet ką gali sugrūsti.
Tačiau save į ją sugrūst tikrai sunku.
Einu per ją, įveikęs baimę, rūstį.
Tik tuštuma - savęs nesutinku.
Gal aš - ne aš ? Gal net neegzistuoju ?
Gal tiktai keistas jausmas. Ne mintis.
Tik tuštumą, kurią tuščiai kartoju.
Tik tuštuma, kur žaidžia su mumis.
KARAS SU KORMORANAIS
Paskelbę kormoranams karą,
Ar žinom, kas jį pralaimės ?
Juk esam tiek klaidų pridarę,
Tad nelinkėkime sėkmės.
Ar mes protingesni už gamtą ?
Juk ji pati susitvarkys.
Tik jai pačiai mus keisti lemta.
Kaip drįstam žvelgt jai į akis ?
Prie Kuršmarių tie paukščiai peri.
Mes kaltinam - per daug žalos.
Ar teisūs jiems paskelbę karą ?
Ar čia jau dėsniai negalios ?
IR IŠMINTIS PASENSTA
Daugybė, regis, išmintingų teiginių
Sugriūna atidžiau patyrinėjus.
Vėl puolame taisyt klaidas žmonių,
Įpūst naujausių atradimų vėjus.
Tačiau ir juos paneigsim su laiku.
Ir ši diena atrodys kaip senovė.
Bet neišmokę auklėti vaikų,
Mes būsim pražūtingai susimovę.
Auginkime ne bandomus triušius.
Auginkim žmogų - dorą ir protingą.
Be meilės, be vaikų pasaulis žus.
Kodėl mums šitos išminties pristinga ?
GAL VERSLO PLANAS ?
Už vieną muštą - dešimt nemuštų.
Ar į moralę rodome pirštu ?
O gal mušimas - tiktai verslo planas,
Kurį planuoja ir įvykdo klanas ?
Ar daug dar turim posakių "sparnuotų",
Kur, kaip versle - už vieną dešimt duotų ?
