Poezija
04.25. ATSINEŠIAU IŠ MOTINOS
ALBINAS ANTANAS KAZLAUSKAS
Iš motinos įsčių atsinešiau
Širdies siautulingą plakimą,
Pripildytą gėrio nektaro,
Saulėtekių kerinčio žaismo,
Tikėjimo taurę, pripiltą
Neblėstančios laimės siekimo,
Troškimų vainiką, nupintą
Iš norų verpeto ir geismo.
Iš motinos lūpų atsinešiau
Aš skambesį gimtojo žodžio,
Lopšinės melodiją švelnią
Prie spurdančio kūdikio lopšio.
Atsinešiau židinio ugnį,
Kur žiebiasi meilė ir godos,
Kur veržiasi gėrio šaltinis,
Kai skubam po darbo ištroškę.
Iš motinos rankų atsinešiau
Saldžiarūgštės duonos riekelę,
Prisodrintą liepų medaus
Ir kmynų gaivinančio dvelksmo.
Taryt sakramentą imu
Ir valgau po mažą kąsnelį,
Kada sunkiame kelyje
Pavargstu ir išalkstu.
